Kaip Melagių dieną pokštauja tautos išrinktieji ir kokį Seimo sprendimą jie laiko labiausiai nevykusiu balandžio 1-osios pokštu, domėjosi "Kranklio" korespondentas Remigijus RAINYS.
Jungtinės Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Gintaras Šileikis:
- Labiausiai nusisekusiu balandžio 1-osios pokštu laikau dar praeitą kadenciją drauge su Egidijumi Bičkausku "suorganizuotas" vieno Seimo nario vestuves. Pakvietimai buvo įteikti gerokai anksčiau, todėl niekas net nesuabejojo jų tikrumu. Kai kurie jau buvo pradėję pirkti dovanas, moterys siuvosi naujas sukneles. Linksmiausia tai, jog pakvietimuose buvo nurodyta, kad vedu aš.
Labiausiai nevykusiu Seimo sprendimu laikau nutarimą parduoti "Mažeikių naftos" gamyklą amerikiečių kompanijai "Williams" ir manau, kad tai daugiausia šaliai kainavęs pokštas.
Socialdemokratų koalicijos frakcijos narys Eduardas Kaniava:
- Intensyviai pokštaudavau tik mokykloje, o vėliau nei mane kas apgaudinėjo, nei aš apgaudinėjau. Nebuvo tradicijų pokštauti ir dirbant Operos ir baleto teatre, tačiau manau, jog pats teatrinis gyvenimas - tai nesibaigiantis pokštas.
Jei balandžio 1-ąją bus plenarinis posėdis, visus tą dieną priimtus sprendimus derėtų laikyti melagingais. Tačiau manau, kad Seimo valdyba posėdžio nepaskirs, nes Seime geriau nepokštauti, mat kai kas gali pagalvoti, kad tai teisybė.
Mišrios Seimo narių grupės narys Julius Veselka:
Dar tarybiniais laikais balandžio 1 dieną, berods, "Tiesos" laikraštyje buvo paskelbtas straipsnis, kad archeologai, tyrinėdami Neries upės dugną, rado 10 statinių aukso, užkasto besitraukiančio imperatoriaus Napoleono įsakymu dar per 1812 metų karą. Buvo teigiama, kad atrastasis auksas bus panaudotas miesto, sujungsiančio Vilnių ir Kauną, statybai. Ir mano žmona, ir bendradarbiai tuo šventai patikėjo ir susilažino su manimi iš šventinės vakarienės restorane, kad tai tikrai ne Melagių dienos pokštas. Išloštoji vakarienė restorane buvo tikrai puiki, tačiau dabar, žvelgdamas į siūlomą miesto vystymo ir teritorinio planavimo strategiją, suabejoju, ar prancūzų auksas iš tiesų nebuvo surastas, nes Vilnių ir Kauną iš tiesų numatoma sujungti. Vis dėlto esu linkęs tikėti, kad dipolio idėja - tik dar vienas mūsų valdžios vyrų pajuokavimas.
Didžiausias ir įžūliausias Seimo pokštas buvo "Mažeikių naftos" pardavimas. Norėta neprileisti prie vamzdžio Ivano, tačiau buvo patirta milžiniškų nuostolių ir prie gamyklos vairo vis tiek stojo rusas. Neabejoju, kad tai bus geriausias "pokštas" visoje šalies istorijoje.
Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos narys Gediminas Jakavonis:
- Balandžio 1-osios šventė man patinka, nes turiu daug draugų su geru humoro jausmu. Visuomet stengiamės vienas kitą "išdurti" išradingai. Kartą paskambinęs į darbą žmonos seseriai prisistačiau korespondentu ir iš jos ėmiau ilgą "interviu", klausinėjau, ką ji mano apie save ir kitus bendradarbius, teiravausi jos nuomonės apie įvairiausius dalykus. Svainė, sužinojusi apie apgaulę, ant manęs gerokai pyktelėjo, tačiau dabar šį pokštą visi atsimename su šypsena. Pats balandžio 1-osios rytą visuomet nusiteikdavau nepasiduoti jokioms provokacijoms, nes žinau, kad visi draugai dzūkeliai tik ir laukia liežuvius pakabinę, tačiau bendradarbiai vis tiek sugebėdavo apgauti, pranešę, jog manęs ieško viršininkas ar panašiai.
Kiekviena lazda turi du galus, todėl labai svarbu, iš kurio žiūrėsi. Linksmu galima laikyti įregistruotą projektą samanei legalizuoti, kurį paskelbus Seimo posėdžių salėje šypsojosi visi, nors vėliau vieni jį gyrė, o kiti besąlygiškai rūgojo, tačiau tai tikrai svarbus projektas. Pasityčioti galima ir iš pačio rimčiausio įstatymo atitinkamai jį pakomentavus. Čia tikri "meistrai" "Be tabu" ir "Dviračio žynios" ar "Dviračio televizija", anekdotais paverčiantys bet kokią situaciją.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijos frakcijos narė Kazimiera Danutė Prunskienė:
- Patinka visi pokštai, kurie neįžeidžia ir nesukelia stresinės situacijos. Dažniau būnu įvairių melagių dienos apgavysčių auka arba adresatas nei pati krečiu pokštus. Kartą balandžio 1-ąją kažkuris iš mano vaikų mane apgavo - pranešė, kad loterijoje laimėjau didelę pinigų sumą, tačiau išaiškėjus tiesai tikrai nenusivyliau. Man atrodo, jog per pastaruosius porą metų mes, Seimo nariai, politikuodami per daug sustabarėjome ir nebemokame smagiai pajuokauti. Sąmojingiausias seimūnas, sugebantis bet kokioje situacijoje surasti šmaikščias formas ir neutralizuoti įtampą - tai Česlovas Juršėnas. Ne veltui jam skirta tiek daug šaržų, kuriuos jis renka ir net yra išleidęs knygelę. Pokštininkų tarp mūsų yra ir daugiau. Kartais net nenorėdami mano kolegos patenka į komiškas situacijas ir tampa tarsi pokštų herojais. Smagiausiai mane "išdūrė" Vytautas Šerėnas, įkalbėjęs dainuoti "Auksinių svogūnų" įteikimo ceremonijoje. Tuomet man pačiai netikėtai paaiškėjo, kad turiu neblogą balsą.
Kažin ar vertėtų vadinti tik nepavykusiu pokštu tai, kas skaudžiai smogė Lietuvos ekonomikai, tautos socialinei gerovei, tačiau net šimto balandžio 1-ųjų "juodųjų" pajuokavimo vertas "Mažeikių naftos" atidavimas "Williams" dar pridedant ir nuostolių dengimą. Manau, kad šis "pokštas" neprilygstamas ir kažin ar kada nors atsiras dar kvailesnis sprendimas. Balandžio 1-osios vertas ir sprendimas eksportuoti elektros energiją į Baltarusiją, neužtikrinant mokėjimo garantijų. Deja, po Melagių dienos papokštavimų nebūna jokių pasekmių, o po šių sprendimų mokėti tenka visiems, bet kaltų niekuomet nesurandama.
Socialdemokratų koalicijos frakcijos narys Nikolajus Medvedevas:
- Mėgstu pokštauti rimtu veidu ir todėl kartais pašnekovai net nesusigaudo, ar aš juokauju, ar ne. Kai dar nebuvo paplitęs anekdotas apie lesbijiečius, visiems aiškinau, jog būtent toks ir esu. Kartą eidamas pietauti kolegoms pranešiau, jog spaudoje perskaičiau labai rimtą straipsnį apie mitybą ir jų klausinėjamas paaiškinau, kad mokslininkai nustatė, jog kartkartėm reikia valgyti, tačiau nepaaiškino, ar tai reikia daryti kasdien, kas savaitę ar bent kartą per metus. Pasirodo, jog tai priklauso nuo žmogaus užimamos padėties: pensininkui užtenka pavalgyti kartą per savaitę, o ministrui būtina maitintis keliolika kartų per dieną, beveik neišlendant iš valgyklos. Tokius papokštavimus daugelis mėgsta, nors čia yra dalis visiškai nelinksmos tiesos. Mane apdumti kiek sunkiau, nes esu gerokai pavėluotos reakcijos, tad kol sureaguoju, pasąmonėje jau viską išanalizuoju ir nusprendžiu, ar taip gali būti. Kartais tokia pavėluota reakcija tampa privalumu. Kai per mitingą buvo susprogdintos provokacinės "bombelės" ir buvo laukiama, kaip žmonės sureaguos, visi pašoko ir pradėjo lakstyti, o aš likau sėdėti vietoje. Vėliau mane gyrė už geležinius nervus, o aš tiesiog ilgokai analizavau situaciją ir pavėluotai sureagavau.
Visos mūsų nelaimės prasidėjo nuo privatizavimo už čekius. Tai buvo startas viso to jovalo, kuris pasidarė vėliau. Dėl šio sprendimo kaltas ir aš, todėl mušdamasis į krūtinę sakau: "Mea culpa, mea culpa, mea maxima culpa", nes tuomet galvojau, kad galbūt taip ir bus gerai. Tačiau kvailiausias visų laikų sprendimas - tai "operacija "Williams", dėl kurios pasekmių visa Lietuva dar ilgai verks kruvinomis ašaromis.
Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma:
- Esu pakankamai racionalus žmogus, todėl mane apgauti gana sudėtinga. Sugebu prisiminti, jog šiandien - balandžio 1-oji, ir iš pat ryto užsiprogramuoju visas naujienas priimti atsargiai ir nesileisti apgaunamas. Balandžio 1-ąją susidomėjęs perskaitau visus laikraščius ir vertinu žurnalistų išradingumą. Tuomet ir paaiškėja, kurie spaudos atstovai geresni psichologai. Bandau įspėti, kuri žinutė bus pasiekusi norimą efektą, bet nėra sunku atrinkti, kas skirta balandžio 1-ajai, o kas - tikra tiesa. Polinkį pokštauti turi daugelis mūsų frakcijos narių ir aš kartais net nuogąstauju, ar neperžengiama riba, kai tai daro lyderiai. Tuo pasižymi ir Andrius Kubilius, ir Vytautas Landsbergis, ir Arvydas Vidžiūnas. Kuris iš jų Sąmojingiausias, net sunku pasakyti. Manau, kad politiniai lyderiai privalo turėti gerą humoro jausmą ir tinkamai juo pasinaudoti.
Balandžio 1-osios dvasią atitinkančio Seimo sprendimo neįvardinsiu, bet žalingų nutarimų, deja, priimama. Skaudų poveikį padarė vėliau antikonstituciniu pripažintas Dirbančių pensininkų pensijos apribojimo įstatymas, veikęs daugiau nei metus. Vyriausybė nerodo politinės valios atsiskaityti su žmonėmis už tą laikotarpį. Skaudžiausi prašovimai pro šalį - tiesiogiai paliečiantys žmonių kišenę, tad jų vadinti pokštais neapsiverčia liežuvis.
Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos narė Nijolė Steiblienė:
- Gyvenime pokštaujame ne tik balandžio 1-ąją. Pokštų pakanka ir kasdienybėje. Esu ne kartą apgauta ir pati apgavusi, tačiau jokio išskirtinio pokšto atmintis neužfiksavo. Nemėgstu juokų, kurie sukelia nerimą ar išgąsdina. Paskutiniu metu artimieji ir pažįstami man pokštų iškrečia rečiau. Galbūt dėl to, jog esu Seimo narė ir jie mano, kad aš pajuokavimų galiu ir nebesuprasti.
Man pats didžiausias pokštas, išgirstas Seime, - tai V. Šustausko plaučiai. Perskaičiau žiniasklaidoje, kad Vokietijoje gerbiamam kolegai išoperavo plautį, labai dėl to susikrimtau, o po dviejų dienų staiga išvydau jį Seime, tokį rožinį, gražų ir tvirtinantį, kad esąs sveikas kaip ridikas. Man tai buvo šokas. Juoką kelia šiuo metu diskutuojamas klausimas, ar gali apskričių viršininkai būti savivaldybių nariais. Vasario 21 dieną mes pataisėm įstatymą, kad jie to daryti negali. Vasario 25 dieną įstatymas įsigaliojo, o, pasirodo, dar vasario 22 dieną buvo užregistruota pataisa, siūlanti visiškai atvirkščiai, tai yra jog apskričių viršininkai - gali būti savivaldybių nariais. Tokie "pokštai" sudaro prielaidas ne visuomet gerbti tiek Seimą, tiek Seimo narius.
