Būti protingam neapsimoka, o neišmanymas yra tikra palaima, jei norite nugyventi ilgą gyvenimą, bent jau tuo atveju, jei esate musė, rodo naujas vieno šveicarų universiteto tyrimas.
Lozanos universiteto mokslininkai Tadeuszas Kaweckis ir Joepas Burgeris trečiadienį paskelbė aptikę „neigiamą koreliaciją tarp musės protinių gabumų pagerėjimo ir jos ilgaamžiškumo“.
Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Evolution“.
Mokslininkai Bazelio regione prigaudė musių, kurias suskirstė į dvi grupes. Viena jų buvo palikta kaip kontrolinė grupė, o kitos grupės musių protiniai sugebėjimai buvo didinami Pavlovo metodais, tokiais kaip kvapo ir skonio susiejimas su tam tikru maistu ar patirtimi.
Per 30-40 generacijų tos musės ėmė mokytis aiškiai geriau ir ilgiau viską atsimindavo. Tačiau kita pusė buvo tai, kad „nemokytų“ musių vidutinė gyvenimo trukmė buvo ilgesnė - 80-85 dienos, o ne 50-60 dienų, kaip įprasta.
„Kitaip tariant, kuo musė darosi protingesnė, tuo trumpesnė tampa jos gyvenimo trukmė“, - sakė mokslininkai, kurie mano, kad taip yra galbūt dėl to, kad nervinės veiklos suintensyvėjimas silpnina gyvybiškai svarbias organizmo sistemas.
„Tai paaiškintų, kodėl musės, kaip ir dauguma kitų gyvūnų, beveik neišlavino savo nervinės veiklos“, - teigia mokslininkai.
