Kunigas prakalbo apie Lietuvą sukrėtusį žiaurų paramediko nužudymą: štai ką mano

@už Ingridą Š. Tada reiškia jūs žmonės esate iliuzijoje, kai sakote savo žmogui, kad mylite jį, ką jau kalbėti apie vaikus ir tėvus. Tada gaunasi, kad iš žmogiška meilė yra išgalvota. Tad reiškia jūsų aukos kurias jus darote vargdieniams ir vaikų paramos fondams ir aukojate per TV projektus yra ne kas kitas, kaip išskaičiavimas žmogaus. Kitaip sakant veidmainiavimas, kad jūs kažką tai mylite.

@)Bronius. Būtent taip ir yra, ir nėra ko gėdytis, tai žmogiška

@už Ingridą Š. Tada ko jūs skundžiate, kai vyras ar žmona neištikima ir palieka jūs ar ji? Ko verkiate? Sakai žmogiška. Tai ne žmogiška, tai šėtoniška, nes tik pas šėtoną nėra atjautos, meilės, gailestingumo ir kitu meilės formu. Nes jis bedievis, nors ir turi tikėjima, tai yra žinojima, kad Dievas yra. O jis ir yra Meilė. Tad jei tu teigį, kad taip ir būtent. Tada tu neturi teisės nešioti žmogaus vardo, nes neturi nei meilės, nei atjautos.

@už Ingridą Š. Tad tada neverkite ir nereikalaukite teisingumo iš teisingumo ministerijos (policijos ar kitu teisinių instancijų), jei kas ką nors nužudo, apvagia, apmeluoja. Nes tam, kad rasti teisinguma, žmogus visu pirma turi kita žmogų užjausti ir gailėti, kad rasti sprendimo būdą arba bent jau padėti. O jei tu sakai, kad tai išmislas žmogaus. Tiksliau teigi. cituojų: Atjauta yra pramanas, susigalvotas žmonių, kad jie geriau apie save galvotų, aukščiau kitų save vertintų, Tada jūs siekis teisingumo patvirtina tai, kad tai yra tik feikinis teisingumo siekimas, Kuris jokio teigiamo rezultato neatneš. Tad neverkite, kai vaikai vaikysis tėvus su peiliais. Ir nereikalaukite mirties bausmės.

@už Ingridą Š. Tad jūsų taip vadinamos aukos užstojimas ir sakymas, kad auka yra niekados nekaltą taip pat yra feikinis.

@)Bronius. Tokiame pasaulyje auka užstojama ne todėl, kad jai skauda, o tam, kad būtų proga ką nors nuteisti, pažeminti ar pasijusti „geriečiu“. Be tikros atjautos auka tėra statistinis vienetas svetimoje galios kovoje. Teigimas, kad auka niekada nėra kalta, be dvasinio gylio tampa tik dar viena dogmą, kurią patogu naudoti minios teisme (linčo teisme). Tikra atjauta supranta, kad mes visi esame „melas“ ir visi esame „puolę“, o ciniko „teisingumas“ tiesiog skirsto žmones į juodus ir baltus pagal tai, kas jam naudingiau.
Jei atjauta yra pramanas, tai ir tiesos paieška yra pramanas. Tada „teisingumas“ priklauso tam, kas garsiau rėkia ar kas geriau moka manipuliuoti aukos statusu. Tai yra dvasinis chaosas, kuriame aukos skausmas tiesiog panaudojamas, bet niekada neišgydomas.

@už Ingridą Š. Be atgailos nėra kelio atgal. Jei žmogus nepripažįsta savo klaidos, jis negali paprašyti atleidimo, o kitas negali atleisti. Be šio judesio santykis lieka „užšalęs“ neapykantoje arba abejingume. Atgaila yra vienintelis būdas atkurti tai, kas buvo sugriauta.

@)Bronius. Atgaila tai yra pagrindas. Gyvūnas nesigaili dėl savo instinktų, akmuo nejaučia kaltės. Tik žmogus turi gebėjimą pamatyti savo blogį, jį pasmerkti savyje ir pasukti kitu keliu. Be atgailos mes liekame tik biologinėmis mašinomis, kurios visada „teisios“.

@)Bronius. Atgaila yra akimirka, kai žmogus nustoja būti „melu“ (savo paties advokatu) ir atsistoja prieš Tiesą. Tai akimirka, kai nusiimamos visos kaukės – net ir tos „aukščiau kitų save vertinančios“ ciniko kaukės.

@būk ramus tik šis puolęs pasaulis (žmonės) žino tik tai, kad jei kas nors ne su musu nuostatomis, tas prieš mus ir toks yra "atmatų" užtarėjas. Bet tai yra tik dvasinis įstatymas. Tad reiškia ir puolęs pasaulis nepriklauso tiems, kurie ieško tikro teisingumo.