Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kas šito straipsnio užsakovas?
Kad vaikai su peiliais slaistosi mokyklose,zudo vieni kitus,pakalbet nenori?
@Kunigo nesukrecia
o taves nesukrečia, kodėl vaikai laksto su peiliais, o mes suaugusieji koneveikiame, reikalaujame kraujo, džiaugiamės, kad nusikaltima padare žmonės kentėtu įkalinimo įstaigose arba reikalaujame linčo teismo su pasityčiojimo motyvais, burnojame ant politikų, ant kunigų, patys meluojame, paleistuvaujame, žudome jei ne peiliais, bet savo kalbomis ir atsiliepimais apie kitus žmones. O mes dar stebime iš kur tokie vaikai žiaurus ir laksto su peiliais. Jūs nežinote? Keista. O gi tai jūsų pačių vaisius, mielieji suaugusieji "vaikučiai". Ką mes sėjame, tą ir pjauname. Tas pats dvasinis įstatymas gerai veikia ir tarp žmonių, kurie mano, kad jie žmonės, nes jie juk nieko nenužudė, neapvogė, neišprievartavo. O kas pas juos širdyse dedasi?
@Kunigo nesukrecia
Morkaus evangelijos 9 skyriaus (14–27 eilutės) fragmentas, aprašantis tėvo prašymą pagydyti sūnų ir jo tikėjimo išpažinimą:
Atėję pas mokinius, jie pamatė aplink juos didžiulę minią ir susiginčijusius su jais rašto aiškintojus. Vos tik išvydo Jėzų, visi žmonės labai nustebo ir bėgo pas jį pasveikinti. Jis paklausė: „Dėl ko ginčijatės su jais?“ Vienas iš minios jam atsakė: „Mokytojau, atvedžiau pas tave sūnų, kuris turi nebylę dvasią. Kur tik ji jį sugriebia, drasko; tada jam tįsta seilės, jis griežia dantimis ir sustingsta. Prašiau tavo mokinių išvaryti dvasią, bet jie neįstengė“. Tada Jėzus tarė: „O netikinti karta! Kiek man reikės su jumis būti? Kiek jūsų kęsti? Atveskite jį pas mane“. Jie atvedė berniuką. Pamačiusi Jėzų, dvasia tuojau pradėjo vaiką tąsyti; šis parpuolė ant žemės ir pradėjo vartytis, tįstant seilėms. Jėzus paklausė jo tėvą: „Kiek laiko jam tai darosi?“ Šis atsakė: „Nuo pat mažens. Dvasia jį dažnai ir į ugnį įmeta, ir į vandenį, norėdama nužudyti. Tad jei ką gali, pasigailėk mūsų ir padėk mums!“ Jėzus jam tarė: „Jei ką gali?.. Tikinčiam viskas galima!“ Vaiko tėvas tuojau sušuko: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“ Jėzus, pamatęs bėgančią minią, sudraudė netyrąją dvasią: „Nebylioji ir kurčioji dvasia, aš tau įsakau: išeik iš jo ir daugiau į jį nebegrįžk!“ Ši, šaukdama ir baisiai tąsydama jį, išėjo. Vaikas liko lyg negyvas, ir daugelis sakė: „Jis mirė“. Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir jis atsistojo.
Atėję pas mokinius, jie pamatė aplink juos didžiulę minią ir susiginčijusius su jais rašto aiškintojus. Vos tik išvydo Jėzų, visi žmonės labai nustebo ir bėgo pas jį pasveikinti. Jis paklausė: „Dėl ko ginčijatės su jais?“ Vienas iš minios jam atsakė: „Mokytojau, atvedžiau pas tave sūnų, kuris turi nebylę dvasią. Kur tik ji jį sugriebia, drasko; tada jam tįsta seilės, jis griežia dantimis ir sustingsta. Prašiau tavo mokinių išvaryti dvasią, bet jie neįstengė“. Tada Jėzus tarė: „O netikinti karta! Kiek man reikės su jumis būti? Kiek jūsų kęsti? Atveskite jį pas mane“. Jie atvedė berniuką. Pamačiusi Jėzų, dvasia tuojau pradėjo vaiką tąsyti; šis parpuolė ant žemės ir pradėjo vartytis, tįstant seilėms. Jėzus paklausė jo tėvą: „Kiek laiko jam tai darosi?“ Šis atsakė: „Nuo pat mažens. Dvasia jį dažnai ir į ugnį įmeta, ir į vandenį, norėdama nužudyti. Tad jei ką gali, pasigailėk mūsų ir padėk mums!“ Jėzus jam tarė: „Jei ką gali?.. Tikinčiam viskas galima!“ Vaiko tėvas tuojau sušuko: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“ Jėzus, pamatęs bėgančią minią, sudraudė netyrąją dvasią: „Nebylioji ir kurčioji dvasia, aš tau įsakau: išeik iš jo ir daugiau į jį nebegrįžk!“ Ši, šaukdama ir baisiai tąsydama jį, išėjo. Vaikas liko lyg negyvas, ir daugelis sakė: „Jis mirė“. Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir jis atsistojo.
@)Bronius.
Šis evangelijos pasakojimas aiškiai parodo, kad vaiko būklė nėra atsitiktinumas, o tėvų dvasinės aplinkos pasekmė. Kai Kristus paklausia, kiek laiko tai trunka, ir tėvas atsako: „Nuo pat mažens“, Jis atidengia tiesą – vaikas susirgo ne pats iš savęs, o augdamas tėvų globoje. Generated by AI
@)Bronius.
Svarbiausia akimirka įvyksta tada, kai Jėzus ne gydo vaiką iškart, o kreipiasi į tėvo tikėjimą. Tai priminimas, kad tėvai yra dvasinis skydas savo vaikams: jų pačių vidinis netikėjimas, pyktis ar baimės sukuria plyšius, per kuriuos vaikus pasiekia pasaulio „demonai“. Tik tada, kai tėvas nusižeminęs pripažįsta savo atsakomybę ir silpnumą sušukdamas: „Padėk mano netikėjimui“, vaikas išlaisvinamas. Generated by AI
@)Bronius.
Tai pamoka, kad vaikai yra mūsų pačių sielų atspindys, ir jų išgijimas prasideda nuo suaugusiųjų atgailos. Generated by AI
Tada kodėl kunigai daro nusikaltimus?Ogi todėl jog žino,kad tai yra biznis padarytas iš oro.
Tai katalikų bažnyčioje įprasta laužyti 10 Dievo įsakymų.Paskui svarbiausia pasipasakoti kunigui ir susimokėti.Ir viskas.Katalikų bažnyčios akyse tu švarus.Gali eiti toliau kitiems šikti gyvenimus ir "atgailauti".
@Zakristijonas
O jūs laužote likusius kitus. O ypač tuos įsakymus ir paliepimus, kuriuose liepiama mylėti net savo priešus ir atleisti jiems skriaudas. Ką kalbėti apie svetimo turto geidimus, kai yra dalijamas turtas žmogui mirus. Tad jūs ne ka šventesni už akmenį pakėlėje.
@)Bronius.
Tu tai mėgsti turtą.Ypač bažnyčios.
@Nerijus
Taip, aš esu toks pat žmogus kaip ir visi, su tomis pačiomis pagundomis (nuodėmėmis). Skirtumas tik tas, ar mes tas pagundas (nuodėmes) paverčiame savo stabais, ar bandome virš jų pakilti. Jei mano žodžiai apie godumą jums sukėlė norą pulti mane asmeniškai, galbūt jie užgavo kažką tikro jūsų viduje?
O apie kokį turtą jūs turite omenyje? Dvasinį turtą danguje, kurio jokie žemiškieji vagys godūs nepavogs ir rūdys nesugriauš, ar tik laikiną materialistinį turtą, kuris yra ne kas kitas, kaip pelenai? Gal galite patikslinti, gerbiamasis?
O apie kokį turtą jūs turite omenyje? Dvasinį turtą danguje, kurio jokie žemiškieji vagys godūs nepavogs ir rūdys nesugriauš, ar tik laikiną materialistinį turtą, kuris yra ne kas kitas, kaip pelenai? Gal galite patikslinti, gerbiamasis?
@)Bronius.
Iš to,ką paskiedei aišku, kad supratai ir be patikslinimo apie kokį.Tik vaidini šlangą.Nesistebiu.Sąžinė tau nebūdinga.
@Nerijus
Tai sutinku, pas mane kad ne tik sąžinės, nėra, bet ir moralės ir ką jau kabėti apie dorove. Nes aš esu apgailėtinas niekas, net žmogaus vardo nevertas. Štai kas aš esu iš tikro.
Kas čia bl per reklama juodaskvernių verslininkų? Kas dieną po 3 straipsnius kunigėlių Končiaus ar Doveikos bet kokiais klausimais
Reikalauju, kad būtų paskelbtas šventuoju ir suteiktas Sadauskui po mirties Lietuvos Didvyrio vardą, apdovanojant Auksinio Arklio medaliu ir Novosėdovo Ordinu!!!
@Aha
Ir greitai ! (Užpisot su savo tuo ,,trumpas")
Kunigas prakalbo apie Lietuvą sukrėtusį žiaurų paramediko nužudymą: štai ką mano