Bankrutuojant lietuviško kapitalo kompanijos ir ramiai stebint susirūpinusią išraišką nutaisiusiai susisiekimo ministerijai, lietuviškų milijonų galbūt atsėlina užsienio oligarchas.
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovavimo laikotarpiu bankrutuoja jau antra lietuviško kapitalo oro vežėjų bendrovė. Tuo pat metu, tarsi visiškai atsitiktinai, į Lietuvą ateina Latvijos oligarcho oro linijų kompanija.
Daug viešųjų ryšių
Bankrutuojant „flyLAL Airlines“ E. Masiulio vadovaujama ministerija užėmė nepriekaištingą, viešųjų ryšių prasme, poziciją. Šiandien jis ją kartoja. „Noriu visiškai atsiriboti nuo pirmosios kompanijos „flyLAL Airlines“ bankroto reikalų, nes sąlygos ir aplinkybės tam susiklostė vadovaujant ankstesniam ministrui (Algirdui Butkevičiui, - „Balsas.lt“). Istorija prie jo prasidėjo ir beveik pasibaigė“, - sako jis.
Nesigilinant į vienokias ar kitokias minėtos bendrovės privatizavimo ir valdymo schemas, jau prieš gerus metus ausį rėžė ministro teiginys, kad nacionalinis vežėjas nereikalingas, kad tai tik verslininkų pramanyta sąvoka. Į aukštus postus priiminėti ministro draugai - klaipėdiečiai. Pasakota daug įvairių istorijų apie tai, kaip tuoj, tuoj viskas atsigaus, kaip daugybė skrydžių drieksis vis naujomis kryptimis. Kad taip būtų – pažadėta 15 milijonų litų strateginėms skrydžių kryptims remti. Joks nacionalinis vežėjas, pasak liberalios ideologijos pasakotojų, išvis nebuvo reikalingas.
Prašė, bet negavo?
Viską turėjo sutvarkyti privati konkurencija. Ir tvarko. Bendrovė „Star 1 Airlines“ atidarė daug skrydžių krypčių, o tomis kryptimis nuskridę žmonės – ten ir pasiliko. E. Masiulio žinyba mano padariusi viską, ką gali. „Bendrovę tikrinome prieš keletą mėnesių. Tąsyk ji irgi turėjo finansinių bėdų, bet jos neatrodė dramatiškos", – prisimena Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla.
E. Masiulis dabar teigia, kad iškart, vos tik sužinojęs apie finansines bendrovės bėdas, paprašė finansinių ataskaitų, bet jų taip ir negavo arba gavo ne visas.
Tokia ministro versija netiki nei opozicija, nei koalicijos partneriai. Seimo ekonomikos komiteto vadovas Dainius Budrys. „Nė už ką netikiu, kad nebuvo svertų, kaip priversti gauti viską“, - portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo narys, pabrėždamas, jog į ministeriją komitetas, su nerimo signalais, kreipėsi dar vasaros pradžioje.
Buvęs susisiekimo ministras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius portalui „Balsas.lt“ teigia esąs nustebintas, kad niekas nesusidomėjo problemomis laiku. „Nuo to laiko, kai bankrutavo „flyLAL Airlines“ buvo galima įsitikinti, kad grynai pasitikėjimo ir pažadų kriterijais nebegalima kliautis. Deja, buvo užminta ant to paties grėblio. Nei Susisiekimo ministerija, nei CAA savo darbo nepadarė. „Genialaus“ liberalų vadovavimo rezultatas paprastas – Vilnius vėl sunkiai pasiekiamas Europai“, - tikina jis.
Pinigai kažko laukia?
Anot A. Butkevičiaus, paskirti penkiolika milijonų - kažko tebelaukia. „Kas gali paneigti, kad juos pasiims ta nauja ateinanti kompanija, arba kad yra sutarta, jog galėtų kažkas pasidalinti?“, - klausia jis.
Sutapimas ar ne, bet tų milijonų nesulaukė ne tik „Star 1 airlines“. Pinigai numatyti praėjusių metų biudžete, į juos, teoriškai, gali pretenduoti bet kuri Lietuvoje dirbanti kompanija, tačiau konkursai skelbiami tik dabar. Ir dabartinis ir prieš tai buvęs susisiekimo ministras sako nematą čia jokio ryšio. A. Butkevičius teigia, jog išvis nebūtų leidęs veiki vieną Į lėktuvą teturinčiai kompanijai. „Jau visi užsienio ekspertai teigė, kad vienu lėktuvu skraidant kompanija – neįgali, jei nori pelno“, - sako jis.
Pasak E. Masiulio, jei Lietuva būtų neleidusi kompanijai skraidyti, būtų pažeidusi Europos teisę. „Mes laikomės Europos reglamentų, o jei kas nors būtų uždraudęs licencijuoti kompaniją, skraidančią vienu lėktuvu – būtų pažeidęs galiojančius teisės aktus. Dėl tų neva laukiančių milijonų noriu pasakyti, kad bet koks verslas, kuris tik tikisi išsiurbti pinigų iš valstybės, o pats nesirūpina savo sėkme – pasmerktas. Dabar jau skelbiami konkursai ir visos Lietuvoje veikiančios kompanijos galės į tuos milijonus pretenduoti“, - aiškino ministras, nepaaiškindamas, kodėl buvo delsiama beveik metus nuo to momento, kai minėtos lėšos buvo numatytos (2009 m. gruodį). Maža to, neskubama pripažinti „Star 1 airlines“ bankroto fakto. Paskelbta, kad keleivių iš užsienio negalinti parskraidinti bendrovė dar turi kažką iki penktadienio įrodyti, kas labai primena apsimestinį rūpestį ir akių dūmimą.
E. Masiulis asmeniškai dalyvavo iškilmingoje spaudos konferencijoje, kurioje latvių bendrovės „AirBaltic“ prezidentas ir vykdantysis direktorius Bertoldas Flickas pranešė atidarąs Lietuvoje naują keleivių skraidinimo kompaniją. Sutapimas ar ne, bet B. Flicko diriguojama „AirBaltic“ anksčiau gaudavo dosnias dotacijas iš Latvijos vyriausybės. Dėl to konkurentai net yra apskundę ją tarptautiniam arbitražui – įžvelgdami Europos teisės pažeidimą. Latvijoje dotacijos baigėsi, o Lietuvos 15 milijonų litų dar nepadalinta, tad B. Flickas, visiškai atsitiktinai, ateina ten, kur milijonų dar yra. Beje, apsireiškusi kompanija turės ne vieną lėktuvą, o „net“ trigubai daugiau ir Vilnių renkasi baziniu oro uostu.
E. Masiulis tikina, kad su ilgokai vilkintomis milijonų dalybomis tai nesusiję, o norint tas lėšas gauti, reikės vykdyti skrydžius nustatytomis kryptimis. Pažadėti atidaryti naujas kryptis moka ir B. Flicko globojamas „AirBaltic“, neseniai susilaukęs priežiūros institucijų dėmesio už tai, kad viešai prisipažino, jog dalis tų pažadų – „tik rinkos tyrimas“. „Pažadėti neužteks“, - tikina susisiekimo ministras E. Masiulis ir žada, kad Lietuva, jam vadovaujant, neliks visai be susisiekimo. Tikėtina, kad taip ir bus, kol bus tų pažadėtų milijonų. Latvijos vyriausybės dosniai dotuota „AirBaltic“ nušlavė nuo kelio konkurentus ir nesigriaužia dėl to, kad konkurentai yra pasiskundę tarptautiniam arbitražui. Pastaruoju metu B. Flicko santykiai su Latvijos valdžia ne kažin kokie, o mūsų šalyje, dėka genialios politinės vadybos yra ir erdvės, ir pinigų.
