Irena ZUBRICKIENĖ
Lietuvoje grįžtama į viduramžius. Sostinės medikai kolegas provincijoje nesivaržydami vadina veterinarais. Ligoninėje, kur turėtų būti palaiminama ir saugojama nauja gyvybė, ji drastiškai naikinama. Baltas mediko chalatas slepia šalies įstatymų nepaisantį nusikaltėlį.
Tai - tik kelios pastarosiomis savaitėmis Lietuvos piliečių dėlkonkretaus skandalingo fakto padarytos išvados.
Abortų įteisinimo diena
Lietuvoje, kaip ir tuometėje Tarybų Sajungoje, iki 1955 metų buvo draudžiami abortai (išskyrus tik būtiniausius atvejus), o tų metų lapkritį buvo nustatyta bei paskelbta griežta galimų abortų tvarka, reglamentuojama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Moterims tapo paprasčiau legaliai atsikratyti nepageidaujamo nėštumo, jeigu jos dėl kažkokių aplinkybių apsisprendė laiku - kol motinos įsčiose augančiam vaisiui nesukako 12 savaičių (3 mėnesiai). Tokia tvarka, išlikusi nuo sovietmečio, tebėra ir dabar.
Katalikų bažnyčia iš esmės nepritaria abortui, išskyrus atvejus, susijusius su griežtomis medicininėmis indikacijomis, tad 1955-ųjų lapkričio 23-iąją vadina abortų įteisinimo diena. Už laimingą šeimą agituojančios visuomeninės organizacijos ir centrai kviečia tikinčiuosius visą lapkritį visuotine malda stiprinti kūdikių netekusius tėvus. Bene labiausiai - tuos, kurie savo vaisių ryžosi sunaikinti nusikalstamai - kriminaliniu abortu (nepaisant SAM nustatyto termino, prasilenkiant su baudžiamuoju įstatymu).
Nepilnametė vos liko gyva
Nors šalies Baudžiamajame kodekse yra keli straipsniai, aptariantys neteisėto (kriminalinio) aborto sąlygas ir numatantys bausmes už tai, patyrę teisėsaugininkai teigia, kad šių straipsnių beveik nereikia taikyti mūsų dabartinėje kasdienybėje. Esą abortas - lengvai prieinamas reikalas, nors ir kainuojantis. Nėštumo nutraukimas valstybinėse įstaigose su bendra nejautra kainuoja 115 litų, o su vietine - 69 litai. Privačiose klinikose - iki 300 litų
Tačiau tai, kad kriminaliniai abortai vis dėlto nėra tik tolimos praeities reliktas, paliudijo lapkričio pradžioje viešumon iškilęs skandalas dėl Širvintų gyventojos Editos (17 m.; vardas pakeistas) likimo. Mergina, patekusi į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos medikų rankas, balansavo ant gyvybės ir mirties slenksčio. Žado netekę medikai neslėpė, kad jiems teko pacientę plėšti iš mirties nagų po merginai padaryto kriminalinio aborto. Medikai spėjo, kad abortas atliktas ne gydymo įstaigoje ir, atrodo, ne specialisto.
Šiandien jau žinoma, kad Edita, norėdama atsikratyti užsimezgusios naujos gvybės, kreipėsi į Jonavoje dirbančią akušerę-ginekologę Ritą T. (37 m.). Neseniai šiai gydytojai buvo pateikti įtarimai. Medikė pareigūnams prisipažino atlikusi abortą širvintiškei, tačiau tikino, kad jos veiksmai buvo teisėti - esą merginos nėštumas neviršijo 12 savaičių. Dabar įvykį tiria Jonavos teisėsaugininkai. Jie remsis ne vienų specialistų išvadomis, tad tyrimas bus baigtas, manoma, dar negreitai.
Po aborto operacijos, slapta atliktos Jonavos ligoninėje (faktas nebuvo įregistruotas), buvo iškilęs pavojus nepilnametės Editos gyvybei. Vilniaus medikai nustatė, kad merginai nemokšiškai atliktas tik dalinis abortas ir sužaloti vidaus organai. Prireikė dar vienos operacijos, kad abortas būtų užbaigtas Pacientės gyvybė išgelbėta, tačiau medikai nesiryžta prognozuoti, kokias pasekmes ateityje turės jos sveikatai padaryta žala.
Sielos žaizdos dar gilesnės
Edita, jos bendramokslių ir kaimynų teigimu, yra protinga, simpatiška, linksma, labai bendraujanti, mėgstanti savo išvaizda atkreipti kitų dėmesį mergina, užaugusi prabanga netviskančiuose, bet pakankamai šiltuose daugiavaikės šeimos namuose. Pastarąjį pusmetį ji susitikinėdavo su iš Vilniaus atvažiuodavusiu vyresniu vyriškiu, su kuriuo susipažino per radijo pažinčių laidą. Mylimasis, atvykdavęs prabangiu automobiliu, būdavo dažnas svečias Editos namuose. Pora kūrė bendros ateities planus.
Kai vasaros pabaigoje Edita pasijuto besilaukianti, tai sužinojęs jos mylimasis tuoj pat prapuolė - ne tik nustojo lankytis, bet ir pasikeitė telefono numerį, prieš tai įteikęs kelis šimtus litų ir grėsmingai paraginęs pasidaryti abortą. Mergina ir jos namiškiai sužinojo, kad 24 metų Luku pusmetį vadintas vilnietis iš tiesų yra 29 metų Remigijus...
Edita labai išgyveno dėl nenusisekusios meilės. Jos rūpestis nebuvo paslaptis ir jos artmiausiems namiškiams. Šie teigė, kad Edita netgi prasitardavo nebegyvensianti, baiminosi motinystės rūpesčių ir skurdžios ateities.
Merginos namiškiai po įvykio teigė nežinoję, kad lemtingąją dieną Edita išvyko pasiryžusi abortui, ir tikino, kad būtų susitaikę su likimu - mažylį auginę bendromis jėgomis. Jie sužinojo tik tada, kai Edita namuose dvi dienas stipriai karščiavo, skundėsi skausmais ir sparčiai silpo. Motina iškvietė Širvintų ligoninės greitąją pagalbą. Netrukus kliedinti ir merdinti nepilnametė jau buvo skubiai gabenama į Vilnių.
Kol kas teigiama, kad po Editos širdimi, kai ji kreipėsi į medikus dėl nėštumo nutraukimo, plakė 14 savaičių gyvybė. Kalbama, kad dėl to daryti abortą atsisakė ir Širvintų, ir Vilniaus medikai. Merginą "išgirdo" minėtoji Jonavos gydytoja. Kai kurie medikai spėlioja, kad per 100 litų Editai galėjęs kainuoti legalus abortas, virtęs kriminaliniu, greičiausiai atsiėjo apie porą tūkstančių litų. Bet tai tėra spėlionės.
- Kai meilė virto neapykanta, Edita ryžosi abortui, tarsi kerštaudama buvusiam mylimajam, - samprotavo merginos artimos aplinkos žmonės. - Galbūt šitaip ji tikėjosi išmesti skausmu tapusią praeitį iš širdies ir prisiminimų. Tikimės, kad kūno žaizdos po patirtų operacijų greitai užgis, o štai sielos žaizdos - daug gilesnės.
Sukruto ir auditoriai, ir politikai
Jonavos ligoninė, kurioje Rita T. eina antraeiles pareigas dirbdama budinčia gydytoja, po kilusio skandalo sulaukė vidaus auditą atliekančių specialistų. Medikės kolegos teigė, kad anksčiau dėl šios gydytojos, dirbančios bene 5 metus, darbo nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Po to, kai kilo problemų dėl širvintiškės Editos sveikatos, Rita T. išvyko į iš anksto planuotus kelių savaičių trukmės tobulinimosi kursus. Po audito išvadų paaiškės, ar medikė tebepageidaujama turėtame darbe.
Gali būti, kad ateityje Jonavos ligoninei teks bylinėtis su savo darbuotoja. Jei nukentėjusi Edita kreipsis į teismą ir bus pripažinta, kad jos sveikatai padaryta žala, ją atlyginti turės gydymo įstaiga, kuri vėliau regreso tvarka gali išsireikalauti iš medikės atlyginti patirtus nuostolius.
Už neteisėtą abortą yra numatyta maksimali bausmė - iki 4 metų nelaisvės. Jeigu neteisėtą abortą atliko medikas, turintis teisę daryti tokias operacijas, tačiau vėliau dėl to kilo kontraindikacijų, arba tai buvo padaryta ne gydymo įstaigoje, jam gresia viešieji darbai, teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Baudžiami tik abortą padarę asmenys ir jų bendrininkai, bet ne nėščioji.
Šiuo metu Europoje abortai yra draudžiami tik dviejose šalyse - Lenkijoje ir Airijoje.
Dėl kriminalinio aborto kilęs skandalas išgirstas ir Lietuvos valdžioje. Seimo narys Valdemaras Tomaševskis viešai pasisakė už tai, kad bausmės už nelegalius abortus būtų griežtesnės. Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė viešai pasiūlė, kad jaunimui nemokamai būtų dalijamos kontraceptinės priemonės, o merginos iš skurdžiai gyvenančių šeimų galėtų nemokamai nutraukti nėštumą. Anot seimūnės, Širvintų rajono moksleivės bėda rodo lyčių švietimo (pavyzdžiui, kaip išvengti neplanuoto nėštumo ir aborto) stoką bei sveikatos apsaugos politikos trūkumus.
Trylikametė griebėsi virbalo
Širvintiškės Editos atvejis priminė Vilkaviškio rajone prieš 4 metus tirtą, kaip manyta, kriminalinį abortą.
2002-ųjų Kūčių išvakarėse vaisiaus neteko trylikametė Vilkaviškio rajono gyventoja Beta (vardas pakeistas). Tuomet septintosios klasės mokinukė laukėsi jau šeštąjį mėnesį. Jos namiškiai apie tai nežinojo.
Mergaitė į rajono ligoninę iš namų buvo išvežta stipriai karščiuojanti, kamuojama didžiulio skausmo, vangiai ištarianti žodžius. Paaiškėjo, kad prieš dvi dienas jos gimda buvo perdurta virbalu - nubėgę vaisiaus vandenys, iškritęs pats vaisius ir placenta. Dėl sunkios būklės Beta buvo skubiai išgabenta į Kauną. Medikams teko pakovoti dėl jos gyvybės.
Ne vieną mėnesį trukęs įvykio tyrimas pasiliko ties išvada, kad Beta pati, atsigulusi ant lovos, virbalu persidūrė gimdą.
Teisėsaugininkams ilgai abejojus, kad mažametė save žalojo be kito asmens pagalbos, ir neįrodžius, kad jai nemokšiškai atliktas kriminalinis abortas, byla tuokart vis tiek pasiekė teismą: ant teisiamųjų suolo sėdo Betos širdies draugas Darius (tada buvo 23 m.). Jis buvo apkaltintas dėl lytinio santykiavimo su lytiškai nesubrendusiu asmeniu. Vaikinas buvo labai sutrikęs, negalėjo pripažinti nusikaltęs: jis tikino daugiau nei pusmetį gyvenęs savo mylimosios Betos tėvų pastogėje, su ja bendravęs kaip su žmona, ir abu įsimylėjėliai galvoję apie bendrą ateitį.
Po kilusio skandalo Betos tėvai nekeikė "žento". Jie galėjo kvailinti tik save, kad neįžvelgė, kuo gali baigtis artima dukters draugystė su suaugusiu vyru.
Įsimylėjėlių rojų ir planus sugriovė ne jų jausmai, ne laikas, ne tėvai, o teismo bausmė. Nors Beta niekada nepatyrė Dariaus smurto, vaikinas buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme dėl... mažametės išžaginimo.
Šiandien Edita - jau ne Dariaus moteris. Ašaros, palydint mylimąjį į pataisos namus, ir grasinimai net nusižudyti - kelerių metų praeitis. Kol Darius buvo už grotų, Edita įsimylėjo kitą žmogų, su kuriuo po metų susilaukė dukrytės. Šiuo metu 17 metų mamos mažylei - jau tretieji. Jaunoji mamytė pati ją prižiūri. Beje, šį kūdikį irgi galima vadinti nusikalstamos meilės vaisiumi, nes gimdyvė tuomet buvo vos keturiolikos.
"Neperspektyvios bylos"
Šalies teisėsaugininkai pripažįsta, kad kriminalinių abortų tyrimai, nors jie ir labai reti, teismą pasiekia dar rečiau, nes sunku surinkti ne tik nenuginčijamus tokį abortą dariusio asmens kaltės įrodymus, bet ir patį kaltininką, jeigu jo neišduoda, vadinkime, šundaktarišką operaciją patyrusi moteris.
2002-ųjų pavasarį už Marijampolės miesto esančiame sąvartyne viena nuolatinė šiukšlyno gyventoja aptiko į du krepšelius sandariai supakuotą radinį. Pamaniusi, kad ištrauks mėsos gabalą šuniui, moteris paketą paknibinėjo ir pašiurpo, kai iš krepšelio pasirodė vaikiška rankytė - tai buvo kūdikio lavonėlis.
Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad šis supakuotas radinys - greičiausiai kriminalinio aborto įrodymas. Moteriškos lyties suskurdusio kūdikio rankos oda nuo peties buvo atplėšta ir atsmaukta iki plaštakos, odos defektai pastebėti ir ant kakliuko. Išvada - neišnešiotas negyvagimis (taip medikai vadina gimusius negyvus kūdikius) greičiausiai bandytas ištraukti iš gimdos, užkabinus jį lenktu, kablį primenančiu instrumentu. Vaisius galėjo būti daugiau nei 20 savaičių amžiaus, 35 centimetrų ilgio, 730 gramų svorio, šviesiaplaukis.
Šį įvykį tyrę pareigūnai keliose aplinkinių rajonų medicinos įstaigose ieškojo moters, galėjusios gimdyti tuo metu, tačiau neturinčios kūdikio. Paieškos buvo bevaisės, kriminalinio aborto tyrimas liko neužbaigtas. Tuomet daug pastangų dėl šio įvykio įdėjusi itin patyrusi marijampolietė prokurorė Ona Plioplienė sakė panašų atvejį bene prieš 30 metų tyrusi Klaipėdoje.
Teismo nepasiekė ir 2001-aisiais Prienų rajone tirtas skandalingas įvykis, iki pakartotinių teismo medicinos ekspertizių laikytas kriminalinio aborto pasekme. Tuokart į Prienų ligoninę buvo atvežta blogai besijautusi, nukraujavusi prieniškė Lina (20 m.; vardas pakeistas). Vaistais paskatinę gimdymą medikai išėmė negyvą berniuką. Įvairios darbo patirties turinčios specialistės net pritūpė iš nuostabos - kūdikiui iki šlaunies buvo nupjauta dešinė koja. Tą pačią dieną gimdyvės motina kūdikio galūnę, suvyniotą į polietileną, rado jos rankinėje, kai ieškojo paso. Pacientė neigė buvus kriminalinį abortą, tačiau buvo spėjama, kad kūdikio kojytė nupjauta medicininėmis žirklėmis "įlindus" į gimdą.
Atrodė, kad šios istorijos taškas bus padėtas tik teisme. Tačiau iš mirties nagų išgriebta Lina, beje, kamuojama gilios depresijos ir sielvarto, kategoriškai tvirtino pati "kažką iškritusį" nukirpusi žirklėmis. Ekspertams patikslinus pirmines išvadas (dėl kurių, sako, jie atsiprašė), buvo atmesta ir kriminalinio aborto, ir kūdikio nužudymo versijos. Taigi ir šis tyrimas subliuško.
Abortas - pasirinkimas ar žmogžudystė?
Medikai neslepia: aborto, ypač - esant pirmajam nėštumui, pasekmės gali būti labai liūdnos - moteris gali tapti nebevaisinga. Yra gydytojų, kategoriškai nusiteikusių net ir prieš legaliais vadinamus abortus. Tokie pacientes paprasčiausiai nusiunčia pas kolegą. Štai Marijampolėje dirbanti ginekologė Audronė Beržinienė "Akistatai" pareiškė, kad kriminaliniam abortui gali pasiryžti tik sužvėrėjusi arba nevilties sugniuždyta moteris ir aplinkai visiškai abejingas medikas.
Kiek kitaip manantys ginekologai tikina, kad abortų uždrausti negalima, nors ir kaip būtų nemoralu juos daryti: esą uždraudus tikrai tektų grįžti į viduramžius - katastrofiškai pasipiltų kriminalinių abortų negrįžtamai sužalotų aukų ar net mirčių. Lietuvos sveikatos centro duomenimis, nuo 1993 metų Lietuvoje nuo abortų mirė dvi moterys.
Pasaulyje nuolat vyksta diskusijos dėl abortų. Veikia įvairios organizacijos, saugančios kūdikio teisę į gyvybę, tačiau esti ir kitos, ginančios moters teisę į abortus. Lietuvoje apie abortus daugiausia kalbama tik neigiamai, tačiau, kaip skelbia statistika, kas ketvirtas nėštumas mūsų šalyje nutraukiamas būtent abortu.
Visuomenė, svarstydama, ar abortas yra laisvas moters pasirinkimas, turint teisę rūpintis savo kūnu, ar žmogžudystė (nes juk vaisius tampa žmogumi), irgi pasiskirsčiusi į dvi priešingas stovyklas. Tam įtakos turi ir žmogaus anatomijos specialistai, teigiantys, kad užsimezgusios gyvybės širdis pradeda plakti jau po 18 - 25 parų nuo apvaisinimo, o apie aštuntą gyvenimo savaitę susiformuoja visos kūno sistemos. Tarp 9 - 10-os savaitės negimęs kūdikis kraipo akutes, ryja, judina liežuvėlį, o bakstelėjus jam į delniuką - sugniaužia kumštelį. Dėl teiginio, kad toks vaisius atlieka sąmoningus judesius, vis dar ginčijamasi, nes proabortinės organizacijos pateikia įrodymų, kad tie judesiai - tik nevalingi refleksai.
Statistikos duomenimis, 1960 metais Lietuvoje buvo atlikta per 36 tūkstančius abortų, vėliau kasmet daugėdavo maždaug po 10 tūkstančių. Tokia tendencija užfiksuota iki 1990-ųjų. Po to abortų pradėjo sparčiai mažėti. Štai 2004 metais Lietuvoje gimdė beveik 30 tūkstančių, o abortą pasirinko 10,6 tūkstančio moterų. Pernai šis skaičius dar sumažėjo iki 9972 abortų.
