Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovė Eglė užėjo į naujovę Lietuvoje. Konteineris pastatytas virš vandens gręžinio Leliūnų kaime ir nuo šiol sumontuota sistema padės gyventojams užtikrinti kokybišką vandenį.
„Žalias vanduo iš gręžinio patenka į nugeležinimo filtrus ir po to dalis vandens, kadangi vanduo prisotintas fluoru – tai yra toksinis elementas, dalis vandens nugeležinamas ir keliauja į filtrus, kur dar kartą filtruojamas“, – kalbėjo „Kretingos vandenys“ vadovė Eglė Alonderienė.
Tada vanduo keliauja į rezervuarą, o iš jo centralizuotais tinklais pasiekia namus. Iki šiol, Leliūnų bei dalį kitų Kretingos rajono kaimų gyventojus pasiekdavo nefiltruotas vanduo.
„Tai yra ir geležies, ir amonio, ir kas svarbiausia, dėl ko mes ir darėme vandens gerinimo įrenginius, tai yra fluoras, kurio gyventojai nejaučia, bet tai yra toksinis elementas ir jį būtina iš vandens pašalinti“, – sakė E. Alonderienė.
Vandenvietėms statyti finansavimą sunku gauti
Pagal teisės aktus, tam tikrą laiką savivaldybės gali žmonėms tiekti vandenį su rodikliais, kurie neatitinka kokybės reikalavimų. Dabar Kretingos savivaldybei ši išlyga baigėsi. Tad privalu problemą išspręsti ir pastatyti vandenvietes. Tačiau tam reikia milžiniškų lėšų. Miestuose bei miesteliuose tam šalies savivaldybės naudoja Europos Sąjungos paramos pinigus.
„O gyvenvietės, kuriuose yra iki 200 gyventojų, niekada nepapuolė į jokį europinės paramos laikotarpį ir niekada nebuvo galima gauti paramos“, – aiškino E. Alonderienė.
O tokių gyvenviečių Kretingos rajone yra 14. Tad vandentiekininkai bei valdininkai ėmė sukti galvas bei skaičiuoti, kaip čia problemą išspręsti. Bendravo ir su kitomis šalies savivaldybėmis – nes situacija panaši visoje Lietuvoje.
„Mes ne kartą varstėme ir ministerijų duris – Aplinkos ministerijoje, Finansų ministerijoje, įrodinėdami, kad reikėtų keisti visus teisės aktus, atsižvelgti, kad savivaldybės neturi tokių finansinių pajėgumų“, – pasakojo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Mat visoms trūkstamoms vandenvietėms pastatyti reikia daugiau nei trijų milijonų eurų. Tačiau liko nieko nepešę. O tada, pirmieji Lietuvoje ir sugalvojo statyti šiuos elementarius, tačiau vandenį valančius ir kur kas pigesnius konteinerius.
„Ir finansavimas, nuo 3,2 milijono, mūsų pačių rankomis, kaip matote, už nugaros yra vienas iš pavyzdžių, tai mums kainuos netoli 400 tūkst.“, – sakė A. Kalnius.
Kai kuriems gyventojams iš vandenvietės naudos nebus
Tačiau patenkinti ne visi. Tame pačiame Leliūnų kaime gyvenanti Rasa rodė jos kieme stovintį dar XIX amžiaus pradžioje iškastą šulinį. Nešvarų vandenį moters šeima turės naudoti ir toliau. Mat jos namas stovi už upelio, per kurį vandentiekis iš naujosios vandenvietės nenutiestas.
„Mes per toli gyvename, mums nei elektros normaliai, negalėjome „trifazio“ įsivesti, nes per toli esame. Ir dar yra kanalas, negali kirsti, reikia daug projektų, planų pasidaryti. Tai mes va taip ir likome“, – aiškino Leliūnų kaimo gyventoja Rasa.
Kiti, Leliūnų kaimo gyventojai, kurių taip pat nepasieks išvalytas vanduo, tokios naujovės ir nenori.
„Nereikia nieko man. – Kodėl? – Nu ką, aš turiu savo šulinį ir viskas. – Naudosit savo šulinį? – Žinoma, ar aš eisiu dabar aniems mokėti pinigus?“ – su žurnalistu kalbėjosi Leliūnų kaimo gyventoja Janina.
Ir iš tiesų, gaunantiems švaresnį, tokį, koks ir priklauso vakarietiškos valstybės gyventojams, vandenį, sąskaitos už jį padidės.
„Tai vandens brangimas galėtų būti iki 5 centų“, – sakė „Kretingos vandenys“ vadovė E. Alonderienė.
Naujieji vandens valymo įrenginiai jau yra pastatyti keturiuose, mažiau nei 200 gyventojų turinčiuose, Kretingos rajono kaimuose. Dešimtyje šiuo metu statomi ir bus baigti iki vasaros pradžios. O visas likęs Kretingos rajonas švarų vandenį ims gauti iki 2027 metų pabaigos.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
