„Jeigu jau mes naudojame juos švietimo tikslais, laikome nelaisvėje, tai tokia išnaudojimo forma yra, mūsų nuomone, amorali. Kai vien tai, kad ant jų yra užlipama, plaukiojama atsistojus, tai čia ne joks švietimas, čia yra gyvūno išnaudojimas“, - tvirtina Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Tuo tarpu delfinariumo vadovė sako, kad nė vienas judesys nėra prieš gyvūno valią.
„Didžioji dalis elementų yra tikrai formuojama natūralios elgsenos pagrindu. Jeigu yra sudaroma grandinė, seka logiško sumodeliuoto elgesio ir iš to pavyksta galutinis rezultatas – kitas elementas, tai yra kombinacija visų judesių, tai žinoma, tokios kombinacijos gal jie gamtoj ir nedaro“, - aiškina Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Nesutaria dėl funkcijos
Pasak direktorės, Lietuvos jūrų muziejaus funkcija ir yra rodyti gyvūnus, supažindinti su jais, aiškinti jiems kylančias grėsmes. Šiuo metu delfinariume gyvena 12 delfinų. Laisvė jiems būtų pražūtinga.
Delfinariumas – visiškai atnaujintas, sąlygos dabar gyvūnams jame – nė nelyginamos su ankstesnėmis. Ir erdvės daugiau, ir vanduo švaresnis. Tačiau įvairūs šou, pasak gyvūnų teisių sergėtojų, nieko bendro su muziejaus funkcijomis neturi. Ir pasiduoti neketina.
„Me išvis tik svarstom galimybę kreiptis į Europos Sąjungą, į Europos Komisiją dėl galimų pažeidimų ES direktyvos, kadangi delfinariumas yra zoologijos sodas – laikomas zoologijos sodu – ir jisai turi atitikti pirmiausia tas funkcijas, t.y. visuomenės švietimo, nykstančių rūšių išsaugojimo, ne nykstančių rūšių išnaudojimo“, - veiksmus dėlioja B. Kymantaitė.
Plačiau apie tai – TV3 siužete.
