Kovoje su korupcija ir valstybės turto grobstymu - pirmieji permainų ženklai. Prezidentė pateikė Seimui pataisas, leisiančias konfiskuoti visą kyšininkų bei grobstytojų turtą. Tik teisininkai abejoja, ar vien sugriežtinus įstatymus tarnybos ims dirbti geriau negu iki šiol.
Atims viską
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leis realiai konfiskuoti ne tik valstybės turto grobstytojų, kontrabandininkų ar kyšininkų “nusikaltimo priemonę", bet ir visą jų turtą. Naujovė - ne valstybė, o pats nusikaltėlis turės įrodyti, kad jo pajamos yra įgytos legaliai. Šalies vadovės netenkino situacija, kad pernai pradėjus 700 ikiteisminių tyrimų už kyšininkavimą “pasodintas" tik vienas asmuo, o už piktnaudžiavimą tarnyba - nė vienas. Kaip rašė “Vakaro žinios" (2010 07 24), nors priemonių atimti nelegaliai įgytą turtą buvo ir iki šiol, kiek jo konfiskuota, negali pasakyti nei Specialiųjų tyrimų, nei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos.
D.Grybauskaitė tvirtino, kad, į teisėsaugos rankas įdavus naują įrankį, neveiklumas nebegalės būti pateisinamas.
“Išplėstinis konfiskavimas - visiškai nauja ir efektyvi kovos su korupciniais ir ekonominiais nusikaltimais priemonė. Jis sukurs patikimą teisinę prielaidą konfiskuoti visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą, kad ir kaip išradingai jis būtų paslėptas. Suteikę teisėsaugai veiksmingą ginklą, reikalausime ir realaus rezultato", - perspėjo prezidentė.
Anot jos, įstatymų pataisas teikti paskatino tai, jog Vyriausybės pasiūlytos priemonės buvo pernelyg švelnios. Prezidentė priminė, kad, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijos šalyse, tai jau seniai taikoma, Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose veikia panašaus pobūdžio įstatymai, jie tobulinami ir Prancūzijoje.
Grobstytojai turi sunerimti
Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė “Vakaro žinioms" tvirtino, kad jei nusikaltimu įtariamas asmuo nesugebės įrodyti, jog bent dalį turto “užsidirbo" legaliai, jis bus atimtas. Be to, į konfiskuotino turto sąrašus pateks ir artimųjų turimos pilaitės bei kitos gėrybės.
“Šiandien nusikaltėliai randa būdų neteisėtai įgytą turtą legalizuoti, perleisdami jį artimiesiems, pažįstamiems. Todėl siūloma numatyti galimybes konfiskuoti turtą ir iš trečiųjų asmenų, kriminalizuoti neteisėtų pajamų, turto įgijimą ir laikymą. Tad turėtų sunerimti “ne pagal kišenę" gyvenantys asmenys, kurie gauna kelis tūkstančius, o turi namą, vertą milijono", - sakė S.Cirtautienė.
Vis dėlto ji pripažino, kad vien gerų įstatymų nepakanka, - reikia ir teisėsaugos noro ieškoti nusikaltėlių.
“Taip, tai didžiulė problema, kurią mėginame spręsti. Natūralu, kad stebina ir tai, kad nėra statistikos, kiek konfiskuota turto. Kad dirbama su savo bylele ir nevertinama situacija apskritai, nors būtų galimybė turėti bei susirinkti daugiau duomenų", - vardijo prezidentės patarėja.
Bausmės - tik prieskonis
Vytautas NEKROŠIUS - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas:
Šios pataisos yra gerai, bet jos gali egzistuoti tik kaip papildoma priemonė. Nes visada maniau, manau ir manysiu, kad vien bausmėmis jokio reiškinio neišspręsime. Turi būti ir žmonių suvokimas, kad tai yra blogai, o ne tik šnekos, bet kai yra galimybė duoti kyšį - jis duoda pirmas. Atitinkamai turi dirbti ir tarnybos. Viena didžiausių problemų - ikiteisminis tyrimas. Kai žmogus uždirba 1200 litų, apie kokį profesionalumą ir prestižą galime šnekėti? Ikiteisminis tyrimas - silpniausia Lietuvos grandis. Bet niekas dėl to nieko nedaro. Aišku, bausmę sugriežtinti - viena lengviausių priemonių. Taip pat kaip su narkotikų platinimu - nuo to, kad minimali numatyta bausmė yra 10 metų nelaisvės, narkotikų platinimo Lietuvoje nesumažės.
Ignas Jačauskas
