Šalies politikai prabilo apie ketinimus konfiskuoti nelegaliai įgytą turtą, kurį kontrabandos kunigaikščiai dažniausiai perrašo savo giminaičiams.
Kartais paprasti piliečiai pastebi, kad kovos su kontrabanda pajėgos tai šen, tai ten suduoda stiprų smūgį nelegalių cigarečių vežėjų mafijai. Dauguma jų atgabenama priekabomis.
Birželio pabaigoje pirmąsyk per dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuvos ir Rusijos pasienyje Šilutės rajone, prie Paleičių miško, kilo tikras „cigarečių karas“. Per pasienio pareigūnų surengtą pasalą nušautas neva kontrabandininkams priskiriamas Jonas Klymantas. Jį sulaikyti bandę du pasieniečiai buvo sunkiai sužaloti.
Keista, kad tokiais atvejais labai retai minimi stambūs vadeivos, kurstytojai ir korumpuoti politikai. Tai trunka ne vienus metus todėl, kad į jų veiklą žiūrima paviršutiniškai.
Kai kontrabandininkų iš Lietuvos maršrutai nenumaldomai plečiasi po visą Europą, retkarčiais prisimenama nešvariais pinigais įgyto turto konfiskavimo galimybė. Bet kol kas mūsų šalyje – tai neišsprendžiama problema.
Rudenį Seime žadama pateikti įstatymų projektą, apibrėžiantį turto atėmimą iš nusikalstamų struktūrų atstovų. Bet projektas taip ir lieka popieriuje.
Atrodo, panašios nuomonės laikosi ir pati šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybės darbo grupės parengtas kovos su kontrabandininkais priemones pavadinusi „popierinėmis“. Ar tai atsitiktinumas?
Kur dingo konkretumas?
Šių metų kovo 16 dieną Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas spaudos konferencijoje be užuolankų pareiškė: „Iš „nešvarių pinigų“ sukauptos lėšos taip pat yra naudojamos darant įtaką ir vietos savivaldybių, ir kai kurių politinių jėgų sprendimams.“
Skandalingas pareiškimas iki šiol laikomas farsu arba meistrišku A. Anušausko viešųjų ryšių kampanijos triuku. Verta prisiminti, kad paprašytas įvardyti konkrečias politines jėgas, kurios neva minta kontrabandininkų pinigais, parlamentaras nesiryžo jų atskleisti.
Net praėjus penkiems mėnesiams po tokio skambaus pasisakymo A. Anušauskas, galintis susipažinti su operatyvine medžiaga, kruopščiai slepiama nuo visuomenės, kalbėdamas „Balsas.lt savaitei“ nepaneigė prieš tai ištartų žodžių.
Jis priminė: „Pasikartosiu, mus pasiekė informacija apie tam tikrus savivaldos apskričių politikus, kurie artimai pažinojo ir Seimo narius. Juos galėjo paremti kontrabandos pasaulio žmonės. Nenorėčiau teigti, kad turime žinių apie Seimo narius, palaikančius ryšius ar gaunančius solidžias premijas iš kontrabandos pasaulio lyderių, bet kaskart šia tema mus pasiekia įvairiausio pobūdžio informacija.“
Cigaretės banditų akiratyje
Lietuva tėra tranzitinė stotelė, per kurią nelegalūs rūkalai milžiniškais kiekiais gabenami ne tik į Rusiją, bet ir į Vakarų Europą.
„Cigarečių kontrabanda yra ypač pelninga veikla, todėl akivaizdu, kad į ją investuojami kriminalinių gaujų pinigai, kurie gana greitai „apsisuka“ ir grįžta dešimteriopai didesnėmis sumomis. Vieni cigaretes perka, kiti tik perveža, treti pardavinėja. Veiklos visiems pakanka. Šiam verslui klestėti ir plėtoti gaujos skiria didžiules lėšas, o teisėsauga kol kas priversta vargti esant sumažintam finansavimui. Kažin ar esant tokioms sąlygoms galima tikėtis smarkaus rūkalų apyvartos sumažėjimo“, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius.
Verta pastebėti, kad šiuo metu Lietuva sulaikomų kontrabandinių cigarečių kiekiais nė truputį nenusileidžia Vokietijai – didžiausiai Europos valstybei pagal gyventojų skaičių.
Konservatorių rėmėjai
„Mane stebina, kad 2006–2007 metais šalyje kontrabandos mastai buvo gerokai didesni nei dabar, tačiau tuomet ši problema nebuvo gvildenama viešojoje erdvėje. Susidaro įspūdis, kad nė vienas politikų nebuvo linkęs to viešinti. Arba tiesiog buvo mėgaujamasi pinigais, kurie gaunami iš kontrabanda besiverčiančių asmenų“, – retoriškai klausė NSGK pirmininkas A. Anušauskas.
Verta prisiminti gerokai senesnių laikų įvykius. Vieno garsaus leidinio žurnalistai 1998 metais atskleidė, kad 1995-ųjų gruodį, rengiantis Seimo rinkimams, tuomet įtakingas konservatorius per kelis patikėtinius susirado visoje Rytų Europoje pagarsėjusį cigarečių kontrabandos karalių vokietį Andreas Nimptschke ir liūdną šlovę pelniusios Kauno kompanijos „Tora“ bendraturtį Valdą Jakutį, kurie sutiko dosniai paremti konservatorių partiją.
Kalbama, kad tuometei valdžiai buvo atseikėtas beveik milijonas litų.
Abu minėti veikėjai oficialiai vertėsi cigarečių tranzitiniu gabenimu iš Vokietijos į Rusiją. Neoficialiai buvo kalbama, kad tik mažas cigarečių kiekis nusėsdavo Lietuvoje ir Rusijoje, o visas „tranzitas“ kaip kontrabanda grįždavo į Vokietijos rinką.
2004-ųjų balandį Kauno Sukilėlių prospekte prie namų neatpažinto šaulio šūvis pakirto V. Jakutį. Iki šiol žmogžudystės užsakovai ir vykdytojai nenustatyti.
Prieš mirtį jis aktyviai dalyvavo privatizuojant „Alitą“ bei dosniai parėmė ir nušalintojo Rolando Pakso prezidentinę kampaniją.
Numatomos griežtos sankcijos
„Balsas.lt savaitės“ žurnalisto kalbintas Seimo komiteto vadovas Stasys Šedbaras sako: „Svarbiausia – kur nusėda už kontrabandą gauti pinigai. Ar jie tikrai nepanaudojami kai kurioms politinėms partijoms finansuoti?“
Būtent šia tema neperseniausiai tarp politikų pradėtos diskusijos dėl abejotinu būdu įgyto turto konfiskavimo projekto.
„Jei tik konfiskuosime iš jų turtą, nieko nepasieksime. Kur kas didesnio efekto sulauksime, jei bus patvirtintas jų turto atėmimas. Abejonių sukėlę asmenys privalės įrodyti, kad turtas buvo vienaip ar kitaip įgytas. Šis projektas paremtas Jungtinėje Karalystėje sėkmingai naudojamu modeliu, kai kruopščiai analizuojami nusikalstamu būdu įgyto turto savininko giminystės ir aplinkos ryšiai. Reikalausime žmonių, kad jie pagrįstų, iš kur įgyta viena ar kita prabangiai įrengta pilaitė. Jie privalės padėti ant stalo dokumentus, įrodančius turto kilmę“, – tikino S. Šedbaras.
Anot jo, specialios teisinės įstaigos turto kilmei nustatyti neplanuojama steigti. Politikai mano, kad tokio pobūdžio atvejus galėtų ištirti Generalinės prokuratūros prokurorai arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos agentai.
Vokiečiai konfiskavo lietuvio namą
Jau ne vienus metus kontrabandos karaliais Lietuvoje tituluojami tauragiškis Arūnas Pukelis, geriau žinomas Šviniaus pravarde, ir buvęs policininkas vilnietis Vilius Karalius.
Yra duomenų, kad Švinius vis dažniau legalaus verslo reikalais lankosi Baltarusijoje, tačiau neatmetama, kad jis iš kontrabandos ir toliau gauna solidžius dividendus.
„Tokie kaip V. Karalius ir Švinius toliau vaikščios laisvėje, jei nieko nedarysime. Esu tikras, kad jų turtas užrašytas uošvienės, tetos ar kitų asmenų vardu. Su Šviniumi turiu senų sąskaitų, nes toje (Tauragės – red.) apygardoje buvau išrinktas į Seimą. Kaip dabar atsimenu, atėjo nauji pareigūnai, kurie, pasitelkę netgi Šilalės teisėsaugininkus, bandė stumti Švinių iš Lietuvos. Deja, baudžiamosiomis priemonėmis to pakeisti nepavyko“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Kalbinti politikai tikina, kad artėjantį rudenį nepalankus kontrabandininkams įstatymas bus patvirtintas.
Artimiausiu metu planuojamas susitikimas su Aukščiausiojo Teismo atstovais, kurio metu bus bandoma apžvelgti numatytus įstatymus, leisiančius konfiskuoti asmenų turtą, įgytą nusikalstama veika.
Tokį įstatymą 2008 metais Lietuvoje sėkmingai išbandė vokiečių teisėsaugininkai. Prieš dvejus metus Vokietijos aukščiausiasis teismas nusprendė konfiskuoti vienu didžiausių cigarečių kontrabandininku laikomo klaipėdiečio Andriaus Majakausko uošvės įregistruotą 400 kvadratinių metrų ploto namą su 14 arų žemės sklypu Palangoje.
TIK FAKTAI
Sausį–birželį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai iš viso išaiškino 398 kontrabandos gabenimo atvejus. Tai 48 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 metais, kai buvo nustatyti 268 tokie faktai.
Sausį–birželį VSAT pareigūnai sulaikė 434 kontrabandininkus (per tą laikotarpį pernai – 312, o užpernai – 244).
Daugiausiai kontrabandininkų pasieniečiams įkliuvo Baltarusijos pasienyje.
Buvę V. Karaliaus kolegos Druskininkų policijoje pasakoja, kad vyriškis nevengė verstis pašaline veikla net dirbdamas teisėsaugoje. Dar prieš penkiolika metų jis mėgo pasipuikuoti ypač dažnai keičiamais prabangiais vakarietiškais automobiliais.
Milijonus iš cigarečių kontrabandos susikrovęs V. Karalius yra teistas tris kartus.
Ištikimiausias V. Karaliaus bendražygis – kaunietis Gintaras Simanynas.
Birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu mėnesį kolonijoje praleidęs V. Karalius, neatlikęs mėnesio ir 25 dienų jam skirtos bausmės, išėjo į laisvę.
Vienas nuteistasis, kartu kalėjęs Rasų kolonijoje su V. Karaliumi, savo draugams pasakojo, kad kontrabandininkas koloniją buvo pavertęs rojumi. Kone kasdien savo kameros bičiuliams jis keldavo puotas su prabangiausiais delikatesais: unguriais, raudonaisiais ir juodaisiais ikrais.
