Petras IVANAUSKAS
Laikinoji Seimo komisija, tirianti Juro Abromavičiaus nužudymo aplinkybes, vieną po kito apklausia tuos žmones, kurie gali papasakoti, kodėl jis buvo nužudytas. Priminsime, kad krašto apsaugos savanoris ir saugumo pareigūnas J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui, po kuriuo buvo pritvirtinta apie 500 g heksogeno, dar vadinamo "jūros mišiniu". Dabar jau žinoma, kad sprogmenį prie automobilio pritvirtino kaunietis Vladas Grybauskas, vėliau, tų pačių metų gruodį, nusišovęs.
Jau antra komisija
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys. Komisijos darbas baigėsi be jokių rezultatų. Tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Artūras Paulauskas yra sakęs, kad komisijai negalėjo sakyti viską, ką žinojo, nes joje buvo žmonių, kurie gal ir ne tiesiogiai, bet buvo prisidėję prie savanorių maišto ir saugumiečio nužudymo. Šį kartą komisijai vadovauja darbietė Loreta Graužinienė. Komisija turėtų užbaigti darbą iki vasario, tačiau jau dabar aišku, kad ji to nespės padaryti, todėl prašys, kad darbas būtų pratęstas. "Tyrimas rimtas, kadangi tai susiję su žmonių mirtimis, nužudymais, - sakė L.Graužinienė. - Aš pasistengsiu, kad komisijos darbas būtų objektyvus".
Landsbergis kaip Dievas
Praėjusį ketvirtadienį komisijoje liudijusi buvusi savanorė Kristina Sudžienė tiesiai šviesiai pareiškė, kad J.Abromavičiaus žūtis - politinė žmogžudystė.
1996 metais Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), kuri suformavo valdančiąją daugumą su tuometine Lietuvos krikščionių demokratų partija.
1993-iaisiais grupė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (dabar - Krašto apsaugos savanorių pajėgos) karių ginkluoti įsikūrė pakaunės miškuose ir kelis mėnesius atsisakė paklusti valdžios nurodymams grįžti į nuolatinės dislokacijos vietas.
Pasak K.Sudžienės, prie to, kad savanoriai atsisakė paklusti tuo metu valdžioje buvusiai Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), prisidėjo buvęs konservatorių pirmininkas, dabar - europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
"V.Landsbergis tiems kariams buvo kaip Dievas, jie jį gerbė. Jei V.Landsbergis būtų pasakęs, kad savanoriai privalo palikti mišką ir paklusti valdžiai, jie taip ir būtų padarę. Tačiau įvyko atvirkščiai - vienas iš savanorių nuvažiavo pas V.Landsbergį pasitarti, kaip elgtis, tačiau sugrįžus iš susitikimo, kariai taip ir nepaliko miško", - Seimo laikinajai komisijai aiškino K.Sudžienė.
Tuo metu Seimo opozicijoje buvęs V.Landsbergis kategoriškai atmeta šiuos kaltinimus.
"Tokie žmonės, kurie kaltina nebūtais dalykais, turi savų tikslų ir kelia intrigą. Kai būdamas užsienyje gavau žinią apie į pakaunės mišką išėjusius savanorius, iškart išplatinau pareiškimą, kad tai labai nenaudinga Lietuvai, o naudinga Maskvai ir LDDP (kuri po tokio mano pareiškimo labai įsižeidė), ir jokiais būdais neraginau savanorių pasilikti miške. Taip, pas mane dar lankėsi savanorių įgaliotas asmuo, norėdamas pasitikrinti, ar tikrai aš taip mąstau, o kaip jiems kilo mintys dar ilgiau pasilikti miške, tai jau jų buvo vidinis reikalas", - BNS sakė europarlamentaras V.Landsbergis.
Per daug žinojo
Pasak K.Sudžienės, J.Abromavičius trukdė kai kuriems politikams, kadangi tyrė to meto rezonansinius įvykius.
"Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl buvo nužudytas J.Abromavičius, yra jo, kaip Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Kauno rajono štabo viršininko, aktyvios pastangos įkalbėti maištaujančius Kauno savanorius grįžti į dalinius, atiduoti ginklus į sandėlį ir paklusti vadovybei. Dirbdamas saugume J.Abromavičius surado, kas 1994 metais išsprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upelį", - Seimo laikinajai komisijai sakė K.Sudžienė.
1994-aisiais lapkričio 6-ąją buvo susprogdinta dalis geležinkelio tilto per Bražuolės upelį Trakų rajone (dabar Elektrėnų savivaldybė). Vietos gyventojams nedelsiant informavus specialiąsias tarnybas apie įvykį, pavyko išvengti iš Klaipėdos į Vilnių važiavusio Lietuvos keleivinio traukinio ir priešinga kryptimi į Kaliningradą važiavusio Rusijos traukinio skaudžios katastrofos.
K.Sudžienės teigimu, J.Abromavičius buvo surinkęs pasiaiškinimus žmonių, kurie esą buvo įkalbinėjami susprogdinti tiltą per Bražuolę ir buvo perdavęs minėtą informaciją tuometiniam VSD Kauno padalinio vadovui, tačiau į šią informaciją nebuvo reaguojama.
Kaip Seimo laikinajai komisijai teigė kitas liudininkas - buvęs krašto apsaugos ministras, dabartinis URM ambasadorius ypatingiesiems pavedimams Česlovas Stankevičius, tokia J.Abromavičiaus surinkta informacija buvo pasiekusi ir jį, tačiau, anot jo, informacija nebuvo vertinga, kadangi pažymoje buvo įvardijami ne tiesioginiai pateikiamos informacijos šaltiniai, o perpasakojimai.
Butkevičius prieš konservatorius
Panašiai kaip K.Sudžienė komisijai liudijo ir pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Jis irgi sakė, kad pakaunės savanorių maištą įkvėpė dešinieji politikai, o buvęs savanoris nužudytas dėl to, kad surinko įrodymus apie jų vaidmenį per maištą ir Bražuolės tilto sprogdinimą. Šiuo metu partijos "Tvarka ir teisingumas" rinkimų štabe dirbantis A.Butkevičius pakartojo K.Sudžienės tvirtinimą, kad įsakymą nužudyti J.Abromavičių davė vienas iš savanorių. Jis leido suprasti, kad J.Abromavičiaus surinkti duomenys išgąsdino politikus ir jie neva galėjo prisidėti prie jo nužudymo. "Esu įsitikinęs, kad politikai, kurie inspiravo pakaunės maištą, tilto sprogdinimą, privedė tuos vykdytojus prie tokios situacijos, kai padarius žingsnį "A", reikėjo padaryti ir žingsnį "B", - sakė A,Butkevičus.
Savo pasipiktinimą tokiais K.Sudžienės, J.Abromavičiaus liudijimais išreiškė konservatorių lyderis Andrius Kubilius, o Jurgis Razma ironizavo, kad jeigu viskas, ką pasakojo A.Butkevičius, yra tiesa, jam už nuopelnus valstybei reikėjo skirti apdovanojimus.
