Dėl Lietuvai gresiančių Europos Tarybos (ET) sankcijų už jau kelerius metus neįgyvendinamą Europos žmogaus teisių teismo sprendimą konservatoriai kaltina Seimo vadovybę. Pasak Tėvynės sąjungos lyderio Andriaus Kubiliaus, įstatymų pataisoms, reikalingoms minėto sprendimo įgyvendinimui, priimti "užtektų trijų minučių", tačiau procesas strigo esą dėl Seimo vadovybės kaltės.
"Atsakomybė už tokią situaciją tenka ir buvusiam, ir esamam Seimo vadovui, nesugebėjusiems taip organizuoti įstatymų leidybos proceso, kad minėtos pataisos būtų buvusios jau seniai priimtos", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Kubilius.
Seimas rudens sesijos metu taip ir nesuspėjo priimti kelerius metus Seime strigusio vadinamojo Liustracijos įstatymų pataisų paketo, kuriame, tarp kitų nuostatų, buvo ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą įgyvendinanti pataisa, naikinanti darbinius apribojimus kadriniams KGB darbuotojams.
Svarstant įstatymą, švelninantį apribojimus buvusiems kadriniams KGB darbuotojams, konservatorių iniciatyva jame atsirado nuostata, kurios nebuvo pirminiame projekte - dėl apribojimų buvusiems KGB rezervo nariams. Ja siekta įteisinti nuostatą, jog KGB rezervininkai dešimt metų negalėtų eiti valstybės tarnautojų ar statutinių tarnautojų pareigų, tuo tarpu iki šiol jiems darbiniai apribojimai nenumatyti.
Priėmimo metu parlamentarams įsivėlus į aštrius ginčus, nuspręsta įstatymo priėmimą atidėti. Kai kurių parlamentarų vertinimu, nuostata, įvedanti apribojimus KGB rezervininkams, taptų pagrindu skųstis EŽTT.
A. Kubilius atmeta kaltinimus, jog minėto įstatymo priėmimą sužlugdė TS, stūmusi nuostatą dėl apribojimų KGB rezervininkams, tvirtindamas, jog naujoji nuostata įstatymo priėmimui nekliudo.
"Bandymai aiškinti, kad tokių pataisų priėmimui trukdo siūlymai įvesti apribojimus ir rezervistams yra niekuo nepagrįsti, nes tai tarpusavyje nesusiję dalykai. Socialdemokratai turėtų suvokti, kad dauguma Seimo narių yra už tai, kad liustracijos procesas apimtų ir rezervistus bei turėtų nustoti kliudyti tokios Seimo narių daugumos valios įgyvendinimui", - aiškino A. Kubilius.
Pasak jo, siekiant įgyvendinti EŽTT sprendimą, Seimas turėjo priimti įstatymą su jame atsiradusiu apribojimu rezervininkams, mat parlamente neturėtų būti trukdoma "daugumos Seimo narių valios realizavimui".
TS lyderio siūlymu, siekiant išvengti ET sankcijų, minėtam įstatymui priimti būtų galima kviesti neeilinį Seimo posėdį.
Europos žmogaus teisių teismas dviejose Lietuvos piliečių bylose prieš Lietuvą 2004 ir 2005 metais konstatavo, jog įstatymo nuostatos, numatančios darbinės veiklos apribojimus privačiame sektoriuje dirbantiems buvusiems KGB darbuotojams, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
Lietuva, iki šiol nesugebėjusi pakeisti teisės aktų, įgyvendinant EŽTT sprendimą, vasario viduryje bus svarstoma Europos Tarybos ministrų komiteto posėdyje.
Šiuo metu buvusiems sovietų saugumo kadriniams darbuotojams numatyti darbo apribojimai - jie 10 metų nuo įstatymo priėmimo 1999 metais negali dirbti ne tik valstybės pareigūnais arba tarnautojais, bet ir advokatais bei notarais, bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio objektuose, saugos tarnybose, taip pat tarnybose, teikiančiose detektyvų paslaugas, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir šių įstaigų vadovais, taip pat negali dirbti darbo, susijusio su ginklo turėjimu.
Pakeitus įstatymą, pareigų sąrašas, kurių 10 metų negalėtų užimti buvę kadriniai sovietų saugumo struktūrų darbuotojai, sutrumpėtų - būtų panaikintas draudimas dirbti privačiose struktūrose, taip pat leista užimti kai kurias pareigas ir valstybės tarnybos struktūrose.
