Norint, kad vaikui augti būtų gera ir saugu, šeimai būtina teikti visokeriopą paramą. Apie tai kalbėta gegužės 29 d. Seime vykusioje konferencijoje „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai 20 metų: raida ir aktualijos Lietuvoje“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos Elenos Urbonienės teigimu, įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, per kelerius metus nemažai nuveikta, tačiau dar yra sričių, kur reiktų labiau pasistengti.
„Siekiant užtikrinti normalias vaikų gyvenimo sąlygas, mažinant socialinę atskirtį, nuolat didinama valstybės parama šeimoje augantiems ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams, net šiais sudėtingos ekonominės situacijos metais padidintos kai kurios išmokos,“ – sakė ji.
Nors geriausia vaikui augti darnioje savo šeimoje, dėl įvairių priežasčių kai kurie vaikai netenka tėvų globos. Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto pastabas, Lietuvoje teikiamas prioritetas vaiko globai šeimoje.
Vaikais, apgyvendintais vaikų globos namuose, turi būti rūpinamasi individualiai, užtikrinamas jų apgyvendinimas mažomis grupelėmis.
Siekiant įgyvendinti šiuos reikalavimus, ketinama palaipsniui pereiti prie šeimyninio principo vaikų globos įstaigų, kai kiekvienoje šeimynoje augtų iki 12 vaikų, globojami 3-4 darbuotojų.
Todėl labai svarbu imtis prevencinių priemonių, kad vaikas liktų augti šeimoje. Tuo tikslu steigiami etatai savivaldybėse darbui su socialinės rizikos šeimomis, šeimų tarpusavio bendravimą ugdo vaikų dienos centrai, teikiamos paslaugos krizinėse situacijose atsidūrusioms šeimoms.
Pavyzdžiui, pagal specialią mokymo programą buvo rengiami asmenys, norintys tapti vaikų globėjais. Per 2008 m. įvertinti kaip tinkantys jais tapti 226 asmenys.
Vis dėlto dar labai daug vaikų gyvena ne šeimose. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, Lietuvos globos įstaigose 2008 metais gyveno 5425 vaikai, iš jų - net 72,3 proc. į globos namus atvyko iš tėvų namų.
Pagrindinės globos (rūpybos) nustatymo priežastys bei pagrindai: neterminuotas tėvų valdžios apribojimas – 45,2 proc.; tėvų nesirūpinimas vaiku, netinkamas auklėjimas – 20,6 proc.
Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė savo pranešime apie vaikų narkomanijos situaciją Lietuvoje akcentavo vaikų, nelankančių mokyklos, problemą. Ji pažymėjo, kad net nėra tikslios statistikos šiuo klausimu.
Pasak jos, tyrimai rodo, jei jauname amžiuje (14-15 m.) pradedama vartoti alkoholį, priklausomybė nuo jo gali išsivystyti jau 20-21 metų amžiaus žmogui.
