Šiukšlių krizė Vilniuje kilo pernai sudegus daliai Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos (mechaninio biologinio apdorojimo, MBA) įrangos ir iki šiol jai neatstačius įprastos veiklos.
Dėl nerūšiuotų atliekų gabenimo į Kazokiškių sąvartyną Elektrėnų valdžia jau kreipėsi į prokurorus. Nuo antradienio laikinai šiukšlės iš Vilniaus ten nebevežamos. Be to, mažiau jau išrūšiuotų komunalinių šiukšlių priima deginti Vilniaus kogeneracinė jėgainė.
Alytaus, Kauno, Marijampolės regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai sako, jog išrūšiuoti atliekas galėtų, nes turi tam pajėgumų, tačiau jų laidoti savo savivaldybių sąvartynuose nesutinka.
Alytaus RATC: išrūšiuojam ir užsakovas pasiima
Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro (RATC) direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis kategoriškas – atliekas išrūšiuoti galėtų, bet ne nukreipti į sąvartyną – užsakovas išrūšiuotas atliekas turėtų pasiimti.
„Jeigu Vilniaus (atliekų – BNS) negali priimti Kazokiškių sąvartynas, kodėl Alytus tada turėtų galėti priimti?“ – BNS svarstė J. Laurinaitis.
„Esame regiono savivaldybių įstaiga ir vis tik turėtumėme derintis su akcininkais šitą sprendimą. Kitas dalykas, pagal įstatymą iš kito regiono mes atliekų šalinti negalime. Taip, galime padėti perrūšiuoti, perrūšiavimo liniją paleisti, bet šalinti? Nežinau, kaip gali būti įpareigota mus čia šalinti“, – kalbėjo jis.
J. Laurinaitis pabrėžė, kad turėtų pajėgumų išrūšiuoti iš Vilniaus atvežtas atliekas.
„Pajėgumų turime ir galime tą paslaugą atlikti. Bet tai nereiškia, kad dėl Vilniaus problemų Alytaus regiono gyventojai turi kentėti arba už tai mokėti. Jeigu mums sąnaudos pasidengs ir išloš regiono gyventojai, mes pasiruošę ekonominius sprendimus priiminėti. Mes atviri visiems pasiūlymams. Kadangi esame akcinė bendrovė, mes bet kokį sprendimą vis tik turėsim derinti su akcininkais“, – teigė Alytaus RATC atstovas.
„Mūsų pajėgumai išrūšiuoti yra apie 65 tūkst. tonų per metus, rūšiuojame apie 25 tūkst. tonų. Šiai dienai apie 30–40 proc. pajėgumų išnaudojame“, – pridūrė jis.
Pasak jo, prieš priimant sprendimą Alytaus RATC turės įvertinti finansines galimybes ir pasekmes.
„Jeigu liniją pilnai apkrauti, turime svarstyti, kad turėtų būti gal antra pamaina, papildomi žmonės dirbti, reiškia, bus papildomi finansiniai įsipareigojimai. Jeigu, suprantu, bus valstybiniu mastu paskelbta, tai kažkas už tai sumokės. Jeigu tą finansinę atsakomybę prisiims paskelbdama (ekstremalią situaciją visoje šalyje – BNS) Vyriausybė, panašu, kad mes tada galėtumėm“, – kalbėjo J. Laurinaitis.
Pasak jo, kokius papildomus kiekius įmonė galėtų išrūšiuoti, paaiškėtų detaliau įvertinus situaciją ir išsiaiškinus, kiek laiko ji turėtų priimti atliekas.
Iš Alytaus regiono atliekos vežamos deginti į Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines: „Turime dvi sutartis, vežame ir į ten, ir į ten.“
J. Laurinaitis, be kita ko, pripažino, kad dėl atliekų krizės tarp Alytaus ir Vilniaus RATC atstovų yra buvę pokalbių.
Marijampolės RATC: atliekas degintų, bet nenori „sudeginti“ kvotų
Marijampolės RATC direktorė Irma Žiūkaitė BNS teigė, kad iš Vilniaus atliekas taip pat priimtų rūšiavimui, bet ne laidojimui sąvartyne.
„Sąvartyne laidoti mes tikrai negalime. Kategoriškai. Neturim nei leidimų, nei teisės, nei vietos – pas mus paskutinė sekcija yra pildoma, o dėl perrūšiavimo, tai vėlgi klausimas yra kiek, kokie kiekiai būtų“, – BNS kalbėjo I. Žiūkaitė.
„Priimti galime, nes gamykla yra didesniems pajėgumams projektuota, nei šiai dienai yra. Tik vėl klausimas atsiremia į kaštus, nes priešingu atveju gaunasi taip, kad mokės visi Marijampolės regiono gyventojai“, – pridūrė ji.
Marijampolės MBA įrenginio ir sąvartyno eksploatacijos vadovas Povilas Yla BNS teigė, kad atliekas rūšiuojant viena pamaina galėtų papildomai priimti iki 5 tūkst. tonų šiukšlių per metus: „20-30 tonų gal per dieną paimtume – dvi–trys mašinos.“
Jis, be to, pabrėžė, kad Kauno kogeneracinė jėgainė, kurioje deginamos Marijampolės regiono atliekos, rugpjūtį žada užsidaryti trijų savaičių profilaktiniam remontui.
„Jie jau ir dabar riboja kiekius. Jau netgi ir patys neturėsime kur dėti, turėsime kaupti, sandėliuoti ir vargas būna ir mums patiems – pažeidžiame tada per tą stabdymo laikotarpį priešgaisrinius reikalavimus. Jeigu didesnis kiekis atliekų susikaupia, neišlaikome atstumų paskui“, – teigė jis.
„Reikėtų gamtosaugininkų klausti ir gaisrininkų, kaip jie į tai reaguotų. Nes nežinau, vis tiek leidimai yra, o paskui jeigu nusižengiam toms taisyklėms, tai mus baudžia“, – kalbėjo P. Yla.
I. Žiūkaitės teigimu, vežant deginti išrūšiuotas Vilniaus atliekas būtų išnaudojamos kogeneracinėje jėgainėje deginamų šiukšlių kvotos: „Tada turėtų būti pasižiūrėta dėl kvotos padidinimo – jeigu padaugėtų atliekų, tą kvotą išnaudojame, nes ten nevežame neribotai.“
Pasak jos, MBA gamykloms, kurios priims rūšiuoti Vilniaus atliekas, turėtų už tai sumokėti Vilniaus RATC: „Už atliekų sutvarkymą pinigėliai yra paimami arba paimti iš Vilniaus gyventojų, tai kaip ir turėtų pasidengti tie kaštai. Ar Aplinkos ministerija ieškotų kažkokio finansavimo, kad bent būtiniausias išlaidas padengtų“.
Kauno RATC BNS pranešė taip pat turintis galimybių ir pajėgumų padėti rūšiuoti nemažą dalį Vilniaus regiono atliekų, tačiau teisinis reguliavimas ir įrenginių pajėgumai leistų tik rūšiavimo procesą, be galutinio sutvarkymo. Centras pabrėžia, kad tam reikalingas dalininkų sprendimas.
„Kadangi Kauno RATC turi dvi mišrių komunalinių atliekų gamyklas, šiai neeilinei situacijai galėtų dalį savo atliekų srauto nukreipti į vieną gamyklą, o kitą gamyklą skirti tik Vilniaus atliekoms, taip užtikrinant atliekų kiekius, jų kilmę, judėjimą, atskirą apskaitą visuose etapuose“, – rašoma komentare BNS.
Utenos RATC: yra aibė faktorių, į kuriuos reikia atsižvelgti
Utenos RATC teisininkas Žygimantas Valinčius, pavaduojantis atostogaujantį direktorių, teigė negalintis atsakyti, kokias turėtų galimybes išrūšiuoti iš Vilniaus regiono atgabentų atliekų. Sąvartyno eksploatacijos vadovas Dalius Veršelis irgi atsisakė komentuoti.
„Yra aibė faktorių, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra aplinkosaugos reikalavimai ir visa kita. (...) Atliekos yra labai plati sfera ir jas reglamentuoja labai daug teisės aktų, tvarkų. Nėra taip, kad mes sugalvojome ir priėmėme“, – BNS teigė D. Veršelis.
Utenos RATC atstovai neatsakė, ar visi jų atliekų rūšiavimo pajėgumai yra išnaudojami.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas trečiadienį pareiškė, kad dėl Vilniaus regione kilusios nerūšiuotų komunalinių atliekų krizės linkstama skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Pasak jo, ji gali būti paskelbta jau kitą savaitę. Tokiu atveju atliekų srautą iš Vilniaus regiono būtų galima nukreipti į kitus jų rūšiavimo centrus.
Vilniaus MBA gamyklos operatorė „Energesman“, su kuria sutartį pranešė nutraukiantis ir gamyklos operatoriaus veiklą perimantis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC), pranešė, kad susikaupusias atliekas galėtų sutvarkyti per kelias savaites.
Pasak „Energesman“, per savaitę Vilniaus regione susidaro vidutiniškai 4,2 tūkst. tonų atliekų, o gamyklos priekyje supiltos atliekos tėra dešimties dienų Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojų išmestos šiukšlės. Jas sutvarkyti galima per kelias savaites – tereikia, kad VAATC sumokėtų daugiau nei 1,2 mln. eurų už gegužę ir birželį suteiktas paslaugas bei 4,4 mln. eurų – už užsakytą naują gamyklos įrangą – bei būtų atnaujintas atliekų deginimas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.
Per metus Vilniaus regiono gyventojai išmeta 220 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų.
