Nors Lietuvą naujos technologijų tendencijos pasiekia 2–5 metais vėliau nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalis, inovatyvumu nuo pažangių valstybių atsiliekame visai nedaug: jau dabar inovacijų medžiotojai naudojasi išmaniaisiais buitiniais prietaisais, pvz., savaime išsivalančiomis orkaitėmis, skalbyklėmis su automatine dozavimo sistema, kuri leidžia sunaudoti skalbiklio tik tiek, kiek reikia, ar šaldytuvais su specialia zonų sistema, kuri garantuoja 5 kartus ilgiau išlaikomą maisto šviežumą.
Rinkos ekspertai vieningai sutaria, kad lietuvių konservatyvumą ir lojalumą senesniems, bet dar naudoti tinkamiems įrenginiams netrukus pakeis greitį, kokybę ir maksimalų funkcionalumą užtikrinantys prietaisai, kuriuos galėsime valdyti net išmaniaisiais telefonais. Tai teigiama bendrovės „Bosch“ pranešime.
„Šiuolaikiniai žmonės vis labiau vertina daiktų funkcionalumą ir patogumą. Jaunoji lietuvių karta iš „kiekybinio“ mąstymo pereina prie „kokybinio“ ir daiktą pirmiausia renkasi ne pagal kainą, o pagal tai, kiek komforto jis suteikia. Taip pat įsigyjant namų apyvokos daiktus svarbus tampa prestižiškumo kriterijus, todėl vis dažniau perkamos ne būtiniausios prekės – paklausiais įrenginiais tampa tokie prietaisai kaip lauko kepsninės, kavos aparatai ir pan.“, – teigia „Bosch“ pardavimo vadovas Lietuvai ir Latvijai Martynas Plyčiuraitis-Plyčius.
Ekspertų nuomone, netolimoje ateityje ryškiausi pokyčiai įvyks virtuvėje: per ateinančius metus buities prietaisų rinkoje įsigalės išmanieji prietaisai, kurių veikla paremta jutiklinėmis sistemomis. Taip pat prognozuojama, jog atsiras daugiau namų ūkių, apsirūpinusių orkaitėmis su savaiminio išsivalymo (pirolizės) sistema, kai aukštoje temperatūroje sudeginami po kepimo likę riebalai ir nešvarumai. Šios orkaitės populiarios Skandinavijos šalyse: Švedijoje tokios orkaitės šiuo metu sudaro 19 proc. visų parduodamų orkaičių, o Danijoje – net 34 proc. Per pastarąjį dešimtmetį prekyba orkaitėmis su pirolizės sistema suaktyvėjo ir Lietuvoje. „Prieš 10 metų pradėjus prekiauti orkaitėmis su pirolizės sistema, pardavimas buvo labai mažas: vienas arba du vienetai per mėnesį. Pastaruoju metu, nagrinėjant šių orkaičių pardavimo tendencijas nuo 2013-ųjų iki 2014 metų to paties laikotarpio, pardavimas augo apie 40 proc.“, – sako M. Plyčiuraitis-Plyčius.
Vienas veiksnių, darančių didžiausią įtaką technologiniams pokyčiams, – kintantys maisto gaminimo įpročiai: nuo greitojo maisto gręžiamasi į namuose pagamintus gaminius. Pastebima, jog vis daugiau žmonių nori patys gaminti tokius produktus, kaip makaronai ar duona, ir išbandyti savo kulinarinius sugebėjimus darydami patiekalus, kuriuos iki šiol buvo galima gauti tik restoranuose. Dėl šios priežasties ateities virtuvėje ypač svarbios bus technologijos, leidžiančios be didelių pastangų pasigaminti iš esmės viską: populiarios taps daugiafunkcės virtuvės mašinos ir viryklės priedai, padėsiantys iškepti picos padą ar duoną.
Pasak rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ vadovo Lietuvoje Eduardo Grybovo, tik laiko klausimas, kada buitinė technika bus tiesiogiai susieta su išmaniaisiais telefonais ir valdoma jų programėlėmis. „Ateina „Google“ karta, kuriai virtuali komunikacija ir „bendravimas be sienų“ tampa svarbiausiu komfortabilaus gyvenimo veiksniu. Tai, kad ši karta vertina funkcionalumą, yra akivaizdu – jau šiandien 70 proc. visų parduodamų telefonų yra išmanieji.“
Žinoma, galima įžvelgti ir kelias kliūtis pereiti prie išmaniųjų technologijų: senyvo amžiaus arba mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms naujosios technologijos gali pasirodyti per daug sudėtingos, apsunkinančios naudojimą ar tiesiog per brangiai kainuojančios. Šią problemą galėtų išspręsti didesnis valdžios dėmesys inovacijoms viešosiose erdvėse. Puikų pavyzdį rodo Skandinavijos šalys, kuriose netrūksta skaitmeninių bibliotekų, suteikiančių galimybę nemokamai nuomotis bet kokią knygą nacionaline kalba. Tokios detalės atrodo nereikšmingos, tačiau, anot pranešimo, dėl jų žmonės ilgainiui tampa imlesni naujoms technologijoms ir perka daugiau mobiliųjų įrenginių.
