Užduočių knygelėje esu užrašęs, kad reikia aptarti Izraelyje sukurtą filmą „Citrinmedis“, kurį mačiau per šį „Kino pavasarį“.
Dėliodamas tekstą negalėjau apeiti savo mylimo tinkladraugio avrom, rabino Avromo Šmulevičiaus.
Pagalvojau – kol mano recenzija apie „Citrinmedį“ prinoks, reikėtų skaitytojams bent jau pažerti nuorodų apie Avromą, Aleksandro Dugino bendražygį, hipersionizmo tėvą, raudonmarškinių vadą, mėgstantį fotografuotis su ginklu nepastatytos Trečiosios Šventyklos fone.
Hipersionizmo tikslas – atkurti Izraelio imperiją nuo Nilo iki Eufrato, įvesti Izraelyje monarchinį valdymą. Tai atviras tarptautinis judėjimas, siekiantis sąjungos su sufijais prieš wahhabitus. Tarp hipersionistų matau tinkladraugį goutsoullac, kultūrologą iš Ivano-Frankovsko (jo mokslinis laipsnis – кандидат жидовских наук).
Hipersionistų Karpatų fronto tinklalapyje įdėtas Avromo laiškas Habsburgų dinastijos galvai, faktiškai kviečiantis šią karališką šeimą į Ukrainos sostą. Tereikia atplėšti akis nuo „Da Vinci kodo“ ir giliau pažvelgti mitą apie šventąjį kraują ir šventąjį Gralį, kad suprastume, kodėl hipersionistai savo monarchinius projektus sieja būtent su Habsburgais. Šios šeimos vyriausiasis dinastas tradiciškai paveldi Jeruzalės karaliaus titulą.
Avromas išmoningai skiria fašizmą nuo nacional-socializmo. Aišku, kodėl: „Fašizmas yra gerai. Nacionalsocializmas yra negerai. "Vokietija - vokiečiams, Italija - italams, Palestina - žydams" (Zevas Žabotinskis)“ – citata iš čia.
Avromo bloge aptikau įdomų fragmentą apie mažai žinomą Žabotinskio (Ze‘ev Jabotinsky) planą. 1939-jų rugpjūtį Žabotinskio vadovaujami žydų kovotojai (daugiausiai iš Lenkijos) turėjo susėsti į dešimtis Italijos uostuose sutelktų laivų, nuplaukti į Palestiną, išvaryti iš ten britus ir įkurti žydų valstybę. Mussolinis laimino planą. Deja, Hitleris 1939-jų rugsėjo 1-ją užpuolė Lenkiją ir dauguma iš 40 tūkst. žydų savanorių nepasiekė Italijos uostų. Desantas sužlugo.
Įdomus yra tinklažmogio avigdor komentaras po avrom tekstu (komentuoja lyg ir ne Avigdoras Liebermanas, dabartinis Izraelio užsienio reikalų ministras, bet – ką gali žinoti?). avigdor teigia, kad Žabotinskio planui išdavikiškai priešinosi Ben-Guriono šalininkai, kadangi bijojo, jog desantas bus pergalingas. Pasak avigdor, britai būtų priversti pripažinti žydų valstybę dar 1939 m.; daugybė žydų butų išsigelbėję nuo nacių emigruodami į Palestiną; Izraelis būtų buvęs ne socialistinis pagal Ben-Gurioną, o liberalus pagal Žabotinskį.
Ką gali žinoti? Žabotinskio nuo britų išvaduotoje Palestinoje laisvai skambėtų „Giovinezza“ („Jaunystė“), italų fašistų daina, kuriai muziką parašė Giuseppe su tarptautine pavarde Blanc (fašistams nebuvo svetimas rango ir hierarchijos jausmas – tekste pirmiau minimas Dante Alighieris ir tik paskui Mussolinis).
Taigi ne tik dėl Hitlerio pradėto karo, bet ir dėl dėl Ben-Guriono intrigų Mussolinis neprisidėjo prie Izraelio įkūrimo, ši garbė atiteko Stalinui.
---
Klausyti:
