Man 46metai ir Sovietu sajungoje gyvenau 26metus,taigi ir augau ir baigiau mokslus ir dirbau!!! Pateiksiu savo nuomone:Priezastis Nr.1-prie sovietu nebuvo tokio socialinio-turtinio atotrukio!Pvz.buhalterijos(tada vadinosi kontoromis)paprasti darbutojai uzdirbdavo i rankas nuo 110-iki 140rubliu,plius ketvirtines premijos(bet ne visada) iki 120rubliu.Kasininke uzdirbdavo dar maziau,tik kiek daugiau kaip valytojos! Gydytojai,Teisejai,prokurorai gaudavo geras algas,bet ne daugiau kaip 300rubliu i rankas.Beje,daznai gydytojas,sesele dirbdavo ir tuomet po 2 etatus. Geras statybininkas su premijomis gaudavo iki 300rubliu. Didesniu miestu gamyklose specialistai(metalo apdirbime-tekintojai,grezejai,slifuotojai ir kt.)uzdirbdavo i rankas 400-600rubliu. Ministras gaudavo kiek zinau irgi apie 600rublius ir plius premijos. Taigi kaip matote,tada prie sovietu tikrai nebuvo tokio didelio skirtumo,nors rublis tada buvo stiprus pinigas! Aisku buvo zmoniu kurie ir vargingai vertesi,bet tokiu buvo tikrai nedaug!!!

Teisingai masto sis protingas jaunas zmogus....Dekoju uz straipsni?

Su knygom ne tik kad buvo baisus deficitas - jų dažnu atveju apskritai nebuvo. Daugybės - netgi DAUGUMOS - mokslo, meno, filosofijos, religijos ir t. t. sričių literatūros nebuvo IŠ VISO. Taip kad nekliedėkite. Kas dėl kainų - tai neįtikėtino šlykštumo "šlapia dešra" (kurios dar ne visada buvo įmanoma gauti) tuomet kainavo 2,20 rb - pagal jūsų pateiktą valiutų santykį dabar būtų 22 Lt. Už tokią kainą dabar galima nusipirkti aukščiausios rūšies rūkytos dešros. Tad ar kas pirktų dabar už tokią kainą "šlapią dešrą"? Juoba kad panašios "šlapiankės" dabar bet kurioje parduotuvėje galima nusipirkiti vos už kokius 2-4 Lt (0,2-0,4 rb) - taigi 10 kartų pigiau nei sovietmečiu. Kartais aš tokio ėdalo nuperku savo šuniui - bet kad net jis labai nenorom kramsnoja šį sovietinį deficitą... :))

Na, pasakų tai tikrai nebuvo knygynuose - tai aš gerai prisimenu. O Markso neskaičiau, neskaitau ir neskaitysiu. Dėl butų ir daiktų - geriau parašykite, kas pirmiausia gaudavo tuos butus ir tuos daiktus. Paprastos šeimos laukdavo tų butų iki 20 metų - tai niekam ne paslaptis. Talono šaldytuvui ir tai laukdavo metų metus:)O ir perspektyva dabar šviesesnė - apsisuki ir važiuoji kur akys mato, juk ne kalėjime sėdi kaip prie bolševikų. Ir joks komunizmas nešvietė, nejuokinkit - koks idiotas ar ligonis gali tikėti, kad nemokamai dalins duoną ar apelsinus? Baikės.

Visa tai natūralus kapitalizmo reiškinys. Tu niekam ir nerūpėsi, nes žmogaus "vertė" prasideda nuo atitinkamo kapitalo kiekio. Čia niekas žmogiškai nebendrauja nes "draugai" uždrausti ir įteisinti "ponai".
Kapitalizme "silpnas" - paniekintas ir nereikalingas...
Ar yra pasaulyje kapitalistinė visuomenė kur taip nebūna..?

liaudis, kuri vien tik iesko kaltu, neturi ateities! kai kaltas sojuzas, paskui Es, paskui lenkai, jankiai ir zydai... kas belieka zmogui , jei tik ne saka...

Anais laikais aišku buvo deficitas užsieninių dalykų, bet su knygom tikrai problemų nebuvo. Markso Kapitalas dabar išėjo po 50 metų, nes paskutinis leidimas buvo 1957 m. O įspūdis gal susidarė, kad tokios knygos tada neturėjo paklausos ir gulėjo knygynuose:)). Dėl atlyginimų, tai perkamoji lito galia lygi 10 litų. Jeigu skaitant gamyklose algą 120 rublių, dabar būtu 1200 litų. Ir dabar panaši, bet va kainos tai tikrai didesnės ne 10 kartų. Autobuso talonėlis kainavo 4 kp, laikraštis 2 kp, buto mokestis 16 rublių, dabar 400 litų. Kainų lygis tikrai ne dabartinių laikų naudai. Pliusas kitas - nebuvo bedarbystės. Dabar žmonės dažnai žudosi, nes negauna darbo ir nemato gyvenime perspektyvos. Tada nors priekyje švietė - Komunizmas:0). Dabar niekas, net valdžia neturi jokių tikslų, jokios valstybės vizijos. Žmonės priversti kovoti už būvį kasdien, o tai slegia psichologiškai.

Lietuvių moterys pačios gražiausios, nes lietuviai geria daugiausia degtinės. Kai Lietuvoje apribojo prekybos alkoholiu laiką, išblaivėję lietuviai pradėjo masiškai žudytis. Grąžinkit degtinę !!!

Juk negyvenai tada. Dalykai sudėtingesni, nei pačiai atrodo.

Šiaip autoriui - sovietiniais laikais nebuvo nieko - nei jokios pagarbos žmogui, nei rūpesčio žmogumi. O jei atrodo, kad buvo, tai iš tiesų buvo tik imitacija. O dėl žudymosi - dauguma, aišku, išskyrus visokius atvykėlius, kovojo dėl duonos kąsnio - kiek didesnės algos buvo gamyklose, o visur kitur - mizeris, net kolūkiuose mokėjo kelias dešimtis rb per mėnesį. Bet aš tiems laikams esu dėkinga už viena - žinau kiekvieno daikto, kiekvieno produkto ir kiekvieno cento vertę ir neturiu jokių skolų. Nes anais laikais mano pomidorai nokdavo savaitėmis, braškių paragaudavau vienąkart per metus, maža to, knygynuose nebuvo net pasakų, tik visokie marksai, engelsai ir leninai.