Vasario 29 dieną sostinėje prasidėsianti tradicinė Kaziuko mugė šįmet tris dienas šurmuliuos ne tik įprastose senamiesčio gatvėse, bet ir Katedros aikštėje.
Pasak istorikų, būtent čia VII amžiuje gimė Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė, o XIX amžiuje peraugo į mugę. Čia netrūks tradicinę mugę simbolizuojančių akcentų, išvysime socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbinių.
Kaziuko mugėje dalyvaus gausus būrys ne tik Lietuvos amatininkų, tautodailininkų, liaudies meistrų, bet ir svečių iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Vengrijos, Baltarusijos. Tautodailės ir dailiųjų amatų mugė šurmuliuos Gedimino prospekte, nuo Katedros aikštės prieigų iki pat Tymo kvartalo tęsis bene 2 kilometrus nenutrūkstama grandine.
Kaziuko mugės organizatorius Vytenis Urba ketvirtadienį "Marceliukės klėtyje" surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad, be koncertų ir pokštų, mugės dalyvius ir svečius stebins netikėti šventės akcentai. Mugės teritorija pasipuoš artėjančio pavasario akcentais - didelėmis net 4 metrų gėlėmis, mugės lankytojus stebins Pasvalio meistrų sumontuotas milžiniškas egzotiškas padarėlis "vikšriukas tauškaliukas". Šis padarėlis ne tik raitysis, judės miesto gatvėmis, bet ir dainelę trauks, visus į Kaziuko mugę kvies.
Šventinėse teatralizuotose eitynėse, kurios vyks antrąją mugės dieną - šeštadienį, kaip ir senais laikais, dalyvaus žymiausi amatininkai, nenuilstantys liaudies meno, senovės amatų propaguotojai.
Amatų miestelyje savo dirbinius pristatys ir jų pasigaminti mokys keliolika Vilniaus galerijų, gaivinančių dailiųjų amatų tradicijas - kalvystės, puodininkystės, vitražo, juodosios keramikos, verbų pynimo, kiaušinių marginimo, gintaro apdirbimo, auksakalystės, tekstilės, karpinių, lietuviškos kulinarijos ir kitus amatus.
Po senamiestį keleivius kaip ir pernai vežios neįprastas, tam specialiai pritaikytas traktorius geležiniais ratais su priekaba - nameliu.
Šimtametes tradicijas turinti Kaziuko mugė, dar vadinama kermošiumi arba jomarku, lydėdavo bažnytinę šventę - šventojo Kazimiero mirties dieną, kovo 4-ąją. Pamažu prekybinė šventės dalis vis plėtėsi. 1827 metais pirkliai gavo privilegiją Katedros aikštėje rengti keletą dienų trunkantį prekymetį.
