Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pradėjo veikti nauja programa, pagal kurią daliai vaikų valstybė skiria pradinį kapitalą investavimui.
Ar tokia priemonė galėtų veikti ir Lietuvoje?
Valstybė skiria po beveik 900 eurų kiekvienam vaikui?
Praėjusiais metais JAV priimtame mokesčių įstatyme numatytos vaikams skirtos investicinės „Trump“ sąskaitos šį šeštadienį buvo oficialiai atidarytos.
Paskelbus apie šias sąskaitas buvo nurodyta, kad tai taps pagrindine priemone, skatinančią jaunimą ir jų šeimas investuoti.
Įstatyme numatyta, kad vaikai, gimę per ketverių metų laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. – iš esmės per antrąją Donaldo Trumpo kadenciją – į savo sąskaitą iš federalinės vyriausybės gaus 1 tūkst. JAV dolerių (876 eurų) pradinį įnašą.
Šie pinigai bus investuojami į indeksinius fondus iki vaikui sukaks 18 metų, o tada jis galėtų pradėti lėšas naudoti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, būstui įsigyti.
Pinigų pervedimai į tokias sąskaitas bus daromi jau apmokestintomis lėšomis, o išėmimai taip pat bus apmokestinami.
JAV Iždo departamento duomenimis, iki šiol „Trump“ sąskaitose jau užregistruota daugiau kaip 6 mln. amerikiečių vaikų. Vis dėlto tai sudaro mažiau nei 10 proc. visų jaunesnių nei 18 metų vaikų, kurie gali jomis naudotis.
Kol kas užregistruota tik 1,4 mln. per keturių metų tarpą gimusių vaikų – maždaug ketvirtadalis visų teisę į šią išmoką turinčių vaikų. Daugeliui vyresnių vaikų įmokas į šias sąskaitas taip pat gali skirti filantropai ir darbdaviai.
Manoma, kad kai kuriuos gyventojus nuo sąskaitos atsidarymo atbaido jų pavadinimas ir sąsajos su prezidentu Donaldu Trumpu.
Tokios priemonės Lietuvoje taikyti neplanuoja
Finansų ministerija dalijosi, kad JAV projektas yra svarstytinas, bet vertėtų jį tinkamai įvertinti ne tik iš teorinės, bet ir praktinės pusės – atsižvelgiant į mūsų teisinę bazę, įpročius ir visuomenės finansinio raštingumo lygį, kuris didėja.
„Siūlomų idėjų įgyvendinimui pirmiausia reikalinga politinė valia ir tai nėra išimtinai Finansų ministerijos politikos formavimo sritis.
Siūlymai turi daug aspektų savyje – apsirūpinimo būstu politika (t. y. pirmiausiai – kokie sąskaitų atidarymo ir lėšų kaupimo tikslai), vaikų politika (socialinė), biudžeto lėšų poreikių vertinimai, o taip pat kiti jau labiau praktinio įgyvendinimo aspektai – kokios įstaigos atidarytų sąskaitas, valdytų gautas lėšas, pagal kokias investavimo strategijas ir kryptis“, – nurodė ministerijos atstovai.
Finansų ministerija įvardijo, kad mato poreikį labiau skatinti gyventojų investavimą.
„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiariausia taupymo forma yra indėliai. Nepaisant to, vis daugiau asmenų į juos investuoja, tačiau investavimo apimtys nėra didelės. <...>
Vyriausybė deda daug pastangų gilinti Lietuvos kapitalo rinką. Taip pat svarbus ir didėjantis visuomenės finansinis raštingumas; patvirtintas ir sėkmingai įgyvendinamas 2024–2028 m. finansinio raštingumo planas“, – komentavo ministerijos specialistai.
Kopijuoti JAV modelio nereikėtų?
Lietuvos banko (LB) atstovė Karolina Kriščiukaitytė, kurios pagrindinė veiklos sritis – kapitalo rinkų plėtra – pritarė, kad Lietuvai verta svarstyti įvairius ilgalaikio kaupimo modelius, tačiau svarbiausias klausimas nėra, ar reikėtų kopijuoti JAV modelį.
„Pirmiausia reikėtų apsibrėžti, kokio tikslo siekiame, nes tik tuomet galima pasirinkti jam tinkamiausią instrumentą.
JAV siūloma 1 000 JAV dolerių investicinė sąskaita vaikams atsirado šalyje, kur investavimo kultūra formuojama dešimtmečiais, o akcijų rinka istoriškai pasižymi aukšta ilgalaike grąža. Todėl tiesioginis tokio modelio perkėlimas į Lietuvą greičiausiai nebūtų tinkamiausias sprendimas“, – paaiškino ji.
Visgi, anot K. Kriščiukaitytės, pats principas – ugdyti investavimo įpročius nuo mažens ir suteikti žmonėms galimybę tapti kapitalo rinkų dalyviais kuo anksčiau – Lietuvai yra labai aktualus.
„Panašios diskusijos vyksta visoje Europoje – vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip gyventojų ilgalaikis kapitalas galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo, konkurencingumo ir kapitalo rinkų plėtros.
Lietuvos bankas mato poreikį ieškoti priemonių, kurios skatintų ilgalaikį investavimą ir prisidėtų prie kapitalo rinkų plėtros. Viena iš galimų diskusijų krypčių galėtų būti įvairūs ilgalaikio kaupimo modeliai, kurių tinkamumą Lietuvos sąlygomis reikėtų dar įvertinti“, – komentavo specialistė.
Pasak jos, vertinant tokį modelį, svarbu ne tik tai, kokio dydžio būtų pradinė įmoka vaikui. Ne mažiau svarbu, kaip lėšos būtų investuojamos, kas galėtų įnešti įnašus ir kaip toks fondas prisidėtų prie ilgalaikių Lietuvos tikslų.
„Tinkamai suprojektuotas modelis galėtų ne tik skatinti gyventojų ilgalaikį kaupimą, bet ir didinti Lietuvos kapitalo rinkos gylį. Gilesnės kapitalo rinkos sudaro daugiau galimybių įmonėms pritraukti finansavimą, skatina inovacijas, produktyvumo augimą, naujų darbo vietų kūrimą ir ilgainiui prisideda prie didesnio ekonomikos atsparumo.
Taigi, priklausomai nuo modelio, tokia iniciatyva galėtų padėti siekti ir kitų viešosios politikos tikslų – ugdyti finansinį raštingumą nuo mažens, didinti Lietuvos įmonėms prieinamų finansavimo šaltinių įvairovę, stiprinti šalies konkurencingumą ar prisidėti prie didesnio gyventojų kaupimo senatvei“, – pažymėjo LB atstovė.
Neužtenka vien skatinti žmones investuoti
Pasak K. Kriščiukaitytės, poreikis skatinti Lietuvos gyventojų investavimą tikrai yra.
Ji pabrėžia, kad šiuo metu didelė dalis Lietuvos gyventojų santaupų laikoma einamosiose sąskaitose, kurios neuždirba palūkanų.
„Lietuvos bankas mato poreikį didinti Lietuvos gyventojų dalyvavimą kapitalo rinkose – ugdyti ilgalaikio investavimo įpročius ir didinti paprastų bei suprantamų finansinių produktų pasiūlą. Europos namų ūkių dalyvavimas kapitalo rinkose vis dar yra gerokai mažesnis nei JAV.
Todėl norint didinti gyventojų dalyvavimą kapitalo rinkose, neužtenka vien skatinti žmones investuoti. Taip pat reikia kurti patikimus ir prieinamus finansinius produktus bei stiprinti pačias Europos kapitalo rinkas“, – pridūrė LB atstovė.
Pašnekovė paaiškino, kad pirminė JAV iniciatyvos idėja buvo grindžiama socialiniu tikslu – suteikti kiekvienam vaikui pradinį kapitalą, nepriklausomai nuo jo šeimos finansinės ar socialinės padėties.
„Vis dažniau kalbama ne tik apie finansinį raštingumą, bet ir apie turto kūrimą (angl. asset building) – kaip priemonę mažinti nelygybę, didinti gyventojų finansinį atsparumą ir stiprinti ilgalaikį ekonomikos augimą.
Tokiam tikslui pasiekti reikėtų platesnio, valstybės mastu veikiančio sprendimo, kuris būtų prieinamas kiekvienai šeimai“, – nurodė ji.
Kokių pokyčių reikėtų Lietuvoje?
LB atstovė dalijosi, kad Lietuvoje reikėtų sudaryti sąlygas jaunuoliams nuo 14 metų investuoti. Pasak jos, tai sritis, kurioje LB mato aiškesnio reguliavimo poreikį.
„Šiuo metu investicines paslaugas teikiantys rinkos dalyviai susiduria su teisiniu neapibrėžtumu: ar pakanka tėvų sutikimo, ar būtinas ir teismo leidimas. Civilinis kodeksas numato papildomą teismo kontrolę, kai kalbama apie vaiko turto investavimą.
Tai tampa barjeru tėvams, norintiems investuoti vaiko turtą ar sudaryti jam investicinį portfelį. Tokiu atveju finansinio raštingumo ugdymas praktiškai prasideda tik sulaukus pilnametystės. Aiškesnė ir paprastesnė tvarka leistų saugiai ir atsakingai įtraukti jaunuolius į investavimą, kartu išlaikant tinkamą tėvų ir valstybės apsaugos mechanizmą“, – paaiškino ji.
Anot specialistės, ne ką mažiau svarbu – išnaudoti investicinės sąskaitos galimybes.
„Tėvai į atskirai atidarytą investicinę sąskaitą galėtų kaupti lėšas vaikams. Toks modelis skatintų ilgalaikį taupymą, ugdytų finansinį raštingumą ir leistų vaikams suaugus turėti realų finansinį pagrindą studijoms ar būstui“, – komentavo K. Kriščiukaitytė.
Ji pridėjo, kad reikia toliau stiprinti mokyklinį finansinio raštingumo ugdymą.
„Asmeniniai finansai, investavimas, verslumas ir ekonomikos veikimo principai turėtų būti nuosekliai ugdomi nuo ankstyvo amžiaus.
Lietuva jau turi nemažai reikalingų priemonių – investicinės sąskaitos mokestinį režimą, finansinio švietimo iniciatyvas ir stiprėjančią kapitalo rinką. Kitas žingsnis galėtų būti svarstyti, kaip šias priemones sujungti į nuoseklią sistemą, kuri skatintų ilgalaikį kaupimą ir didesnį gyventojų dalyvavimą kapitalo rinkose“, – nurodė LB atstovė.
Investuojančių daugėja, bet tai dar netapo daugumos įpročiu
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė dalijosi, kad Lietuvoje investuojančių gyventojų sparčiai daugėja.
Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus investuotojų skaičius išaugo net 40 proc. ir pasiekė 250 tūkstančių.
„Tai rodo, kad investavimas tampa aktualesnis vis didesnei gyventojų daliai. To priežastys: geresnis gyventojų finansinis raštingumas ir iš esmės pasikeitusios investavimo galimybės – šiandien investuoti galima taip pat paprastai, kaip keliais paspaudimais užsisakyti vakarienę į namus.
Mažos sumos, lengvai pasiekiamos platformos, plačiai diversifikuoti instrumentai, tokie kaip ETF fondai, investavimą padarė prieinamą kiekvienam“, – komentuoja ji.
Visgi, pasak jos, duomenys rodo, kad bent jau kol kas investavimas nėra tapęs įprastu daugelio gyventojų finansiniu įpročiu.
„Tai aiškiai parodė pastarieji II pensijų pakopos pokyčiai. Lietuvos banko duomenimis, gyventojai atsiėmė 2,9 mlrd. eurų, tačiau daugiau nei 2 mlrd. eurų, arba 72 proc. šios sumos, vis dar liko bankų sąskaitose.
Dar 450 mln. eurų buvo išgryninta, o vos apie 1 proc. nukreipta į III pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą. Tai aiškiai parodė, kad sprendimas pasitraukti iš vienos investavimo formos nebūtinai reiškia sprendimą investuoti toliau“, – dalijosi specialistė.
Ji pabrėžė, kad panaši tendencija matoma ir investicinės sąskaitos kontekste.
Nepaisant to, kad šis instrumentas buvo pristatytas kaip svarbus žingsnis investavimo supaprastinimui ir mokestinės aplinkos gerinimui, kol kas deklaruota tik apie 26 tūkst. investicinių sąskaitų.
Vertinant, kad Lietuvoje yra daugiau nei 1,4 mln. dirbančiųjų, tai sudaro mažiau nei 2 procentus.
„Palyginimui, Švedijoje investicinės taupymo sąskaitos (ISK) tapo masiniu finansiniu produktu: jas turi apie 40 proc. gyventojų. Suomijoje daugiau nei milijonas gyventojų tiesiogiai investuoja į akcijas, o Norvegijoje mažmeninis investavimas taip pat yra reikšmingai labiau paplitęs nei Baltijos šalyse.
Šie skaičiai rodo ne tik didesnį finansinį aktyvumą, bet ir brandesnę investavimo kultūrą, kur investavimas suvokiamas kaip įprasta asmeninių finansų dalis“, – komentavo K. Ruseckienė.
dabarsugalvos nauja? biudzeto taskymo buda,, aj tiksliau sodros.
bet pencijoms kelti pinigu nera.
