Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, vietoj jų bus sodinami bent dešimties metų amžiaus medžiai, kurie bus bent 6–8 metrų aukščio ir mažiausiai 45–55 cm apimties. Atsodinimo darbus planuojama atlikti šį rudenį arba ateinantį pavasarį.
Didžioji dalis keičiamų liepų yra Laisvės alėjos atkarpoje tarp A. Mickevičiaus ir E. Ožeškienės gatvių.
„Dar prieš Laisvės alėjos rekonstrukciją buvo nustatyta, kad apie trečdalis čia augančių liepų nuskurdę, apimtos įsisenėjusių ligų. Nuspręsta ilgaamžius medžius maksimaliai išsaugoti ir naujais pakeisti tik kritinės būklės liepas, – pranešime cituojamas Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas. – Šiemet atlikus pakartotinį vertinimą, matome poreikį atsodinti dar dvi dešimtis.“
„Tai liepos, kurių didesnė pusė kamieno apimta puvinio, kenkėjų. Avarinės būklės želdynai kelia pavojų aplinkiniams ir reikalauja neatidėliotinų veiksmų – jos gali neatlaikyti didesnių sniego kiekių ar audrų“, – sakė jis.
Pasak savivaldybės, prieš Laisvės alėjos rekonstrukciją, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslininkai rekomendavo naujomis pakeisti 109 iš pusšešto šimto Laisvės alėjos liepų. Liestas tuomet pašalino šešis labiausiai pažeistus puvinio medžius, jų vietose ir kitose Laisvės alėjos atkarpose atsodinta 18 medžių.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigia, jog prasta Laisvės alėjos liepų būklė yra „daugiametis neigiamų aplinkos veiksnių poveikis“ ir nėra susijusi su prieš kelerius metus vykdyta Laisvės alėjos rekonstrukcija.
Daugiau kaip pusšešto šimto Laisvės alėjos liepų būklė stebima ir vertinama nuo 1994-ųjų. Tai savivaldybės užsakymu kasmet atlieka nepriklausomi mokslininkai-dendrologai.
Apie 2000-uosius Laisvės alėjos liepų lajas buvo apnikę kenkėjai – fiksuotas 83 proc. paplitimas, 2002 metais jį pavyko sumažinti iki 77 procentų. Jau tuomet penktadalio visų alėjos liepų lajose fiksuotas didesnis nei 10 proc. sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas – defoliacija.
2009-aisiais įvertintus Laisvės alėjos liepų sveikatingumą, ketvirtadalyje aptikta puvinių kamienuose ir skeletinėse šakose, medžiai buvo apimti įvairių ligų.
Pasak savivaldybės, siekiant palaikyti ar pagerinti želdinių būklę, jie laistomi ir tręšiami specializuotomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kenkėjų mažinimo priemonės.
