REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

"Nelemti" požeminiai tuneliai - kolektoriai - didelės vertės turtas, už kurį privalu mokėti nekilnojamojo turto mokestį, ketvirtadienį Kauno miesto tarybos posėdyje dar kartą sukėlė didelę emocijų audrą.

REKLAMA
REKLAMA

Panašiai buvo ir birželį, kai šiaip ne taip valdančiosios "Sėkmės koalicijos" narių balsais buvo "prastumtas" sprendimas perduoti tą turtą savivaldybės įmonei "Kauno energija". Tuomet aiškinta, kad tapusi turto šeimininke ir jo verte pasididinusi savąjį kapitalą, įmonė galės prašyti didesnių banko paskolų. Tada galės atnaujinti savo ūkį sparčiau nei iki šiol, nes kol kas renovuota vos apie 11 proc. seno šilumos vamzdyno.

REKLAMA

Ketvirtadienį miesto tarybai buvo pateiktas sprendimo, kuriuo "Kauno energijai" būtų suteikta 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio lengvata - 510,75 tūkst. Lt. Teigta, kad nekilnojamojo turto mokestis 1,23 mln. Lt padidintų kolektorių eksploatavimo sąnaudas, o jos dėl jų nusidėvėjimo ir taip yra didelės. Ir todėl įmonė būtų priversta didinti tarifus kolektorius naudojančioms įmonėms (vandentiekio, telefono, kitų komunikacijų). Šios savo ruožtu (bei pati "Kauno energija") būtų priversta didinti ir gyventojams tiekiamų paslaugų kainas.

REKLAMA
REKLAMA

"Savivaldybė "Kauno energijai" yra skolinga 17 milijonų litų už švietimo įstaigų šildymą. Jei gautume nekilnojamojo turto visą mokestį, dalį skolos galėtume sumažinti," - priminė tarybos narys Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) atstovas Stasys Žirgulis. Jo partijos kolegė, vieno iš tarybos komitetų vadovė Jūratė Matekonienė dar pridūrė, kad savivaldybės skolinimosi limitas priklauso nuo savų turimų lėšų.

"Buvo toks Stašaitis, kuris visus agitavo nemokėti mokesčių, tai dabar savivaldybė tuo pačiu užsiims? Ar neatrodo, kad tokiu siūlymu mes prisidedam prie valstybės sistemos griovimo?", - retoriškai klausė J. Matekonienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kolektoriais, neduodama savivaldybei jokių pajamų, ligi šių metų naudojosi privati "Kauno kelių" bendrovė. Dėl to liberalcentristas Kęstutis Mikėnas kolektorių istorija daugiau nei prieš metus pasiūlė pasidomėti prokuratūrai.

"Buvo Kaune trečiadienį Lietuvos Prezidentė. Kaip miestas pasirodė? Kaip ubagas, ranką atkišęs, tik duokit pinigų, duokit pinigų. O kai gali jų pasiimti, atleidžia verslą nuo mokesčių. Ir ką atleidžia? Invalidų bendrovę? Ne, stambią energetikos įmonę. Ko ji tikėjosi, kai ėmė tuos kolektorius? Kad rinks po milijoną kasmet iš klientų ir nieko už tai miestui neduos?", - ironizavo K. Mikėnas posėdyje.

REKLAMA

Mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis (LLS) suabejojo, ar tikslinga priimti įmonei naudingą sprendimą. Nes jį priėmus, kitos įmonės irgi ateis prašyti atleisti nuo nekilnojamo turto mokesčio. Kaip tada reikės pasielgti? Tuo pačiu suabejojo netgi konservatorių atstovas taryboje - Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas.

Tačiau atkakliu "Kauno energijos" interesų gynėju išliko tik jo kolega Jonas Koryzna - šios bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas. Pastarajam Darbo partijos atstovas taryboje Gintaras Furmanavičius pasiūlė nuo klausimo svarstymo iš viso nusišalinti dar ir dėlto, kad jo pusbrolis vadovauja "Lietuvos energijai".

Nusišalinimo neprireikė. Po pertraukos miesto meras Andrius Kupčinskas pranešė, kad valdančioji dauguma sutinka su pasiūlymu klausimo svarstymą atidėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų