@Lina Kaip čia pasakius,taip nelengva dirbti su tokiais mažiukais. Bet jei jau pasirinkai tokią profesiją, turėjai žinoti,kad bus sunku,o jei nekenti vaikų,geriau nedibti tokio darbo.Aš labai puikiai prisimenu,kaip mano dukrą uždarydavo į tamsų kambariuką,kur indus plaudavo vien uz tai kad per garsiai kalbėdavo. Arba pliekdavo per galvą rankšluosčiu,paklode,jei nemiegodavo. Po to ji siaubingai bijodavo tamsos,tiesiog klykdavo ir drebėdavo visa.Tai buvo seniau.Dabar anūkėlį 2 m pradejom vesti i lopšelį ,tai po pusdienio paimtas,dar ilgai verkdavo pasikūkčiodamas.Na manom,pripras. Bet kuo toliau,tuo blogiau.Jau prie darželio tvoros imdavo klykti,neįmanoma atplėšti vaiko. Kadangi nekalba,tai nieko pasakyt negali.Pasiėmėm ir pradejom vesti į kitą darželį,tai kaip diena ir naktis skiriasi.Vaikas nė karto taip neklykė,o po 3 d,vakare neskuba namo,linksmas,patenkintas.Tai kaip tai paaiškinsit? Pirmąjam – kaip kiti tėvai sako,kariška tvarka,niekas nekreipia dėmesio,jei vaikas verkia,žaidžia tik su tuo žaislu, kurį nuo lentynos padave auklėtoja,kito nevalia imti.

@Mama Aš pati prisimenu, kai darželio auklėtoja vaikams(aišku ne visiems, nes man niekada to neteko patirti) per galvą su knyga daužydavo, kad miegotų. Atsimenu ir gražius dalykus, bet tas daažymas per galvą labai ryškus.

@Sarunas Pačiam pas psichiatrą gal reikėtų užsukti, nes nuo realybės truputį atšokęs būsi.

@Sarunas Matomai nei vaiku neturi,nei pats darželį lankei. O jei lankei,gal tėveliai dovanėles auklėtojoms nešė