Baltijos bangos krante prie Šventosios skalauja negyvą ruonį. Iškviesti poilsiautojų jo paimti atvykę „Nuaro“ darbuotojai netoliese rado dar dviejų gaišenas. Negyvus ruonius krauna į priekabą.
„Nuo pavasario pradžios labai daug. – Kiek maždaug jų būna? – Jau dabar, manau, perkopėme į trečią dešimtį. – Vien šiais metais? – Jo“, – kalba „Nuaro“ darbuotojas Andrius Sutkaitis.
Negyvi ruoniai bus utilizuoti. Tačiau bangos išmeta ir gyvų, sužeistų ruonių. Suaugusiems padėti dažniausiai nebeįmanoma, o štai mažylius imasi globoti ir gydyti Lietuvos jūrų muziejaus biologai. Dažniausiai ruoniukai būna tiesiog nusilpę, bet pasitaiko ir tokių, kuriuos suluošino žmonės.
„Esame turėję vieną kitą ruonį, kur buvo sužalotos galūnės. Ir matomai tai nėra kokių laukinių gyvūnų ar paukščių įtaka. Tai čia jau žmogaus veiklos padariniai. Ar tai įsipainiojimas į tinklus, ar tai fiziniai sužalojimai kitokio pobūdžio“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas.
Ir jei gydomų ruonių sužeidimo priežastis muziejaus biologai nustato, tai kodėl jūra išmeta negyvus žinduolius, jokia institucija nesiaiškina.
„Tokiu atveju, kada būtų subrakonieriautas, nušautas briedis ar ten elnias ir taip toliau, tai neišvengiamai Aplinkos apsaugos departamentas imtųsi tyrimo, bandytų išsiaiškinti priežastis, kaltuosius, surasti tuos asmenis ir tą nusikaltimą išaiškinę nubausti pažeidėjus. Tai šituo atveju mes turim kiekvienais metais po šimtą krentančių ruonių dėl įvairių priežasčių, bet jų nugaišimo priežasties niekas nesiaiškina“, – kalba Seimo Aplinkos komiteto narys Linas Jonauskas.
Šventosios paplūdimyje guli negyvas ruonis. Aiškiai matosi apvali skylė, iš kurios bėga kraujas. Kas galimai nušovė ruonį, niekam nerūpi – sako Linas Jonauskas. Nors akys ir krypsta į žvejus verslininkus.
„Kiek žinom, tai dažniausiai žvejai piktinasi ruoniais, kurie iš jų tinklų išėda žuvį, dažniausia pačia vertingiausią, kėsinasi į lašišas. Tai šituo atveju tai būtų spekuliacijos, būtent dėl šitos priežasties ir prašau, kad Aplinkos ministras imtųsi iniciatyvos“, – sako L. Jonauskas.
Lietuvos žvejai pritaria, kad su ruoniais ne visada gerai sutaria, tačiau griežtai neigia bet kokius kaltinimus jų žudymu. Esą prieš trejus metus būrys valstybinių institucijų slapta tyrė žvejų verslininkų elgesį su ruoniais.
„Tas tęsėsi daugiau kaip metus laiko. Nė vienas verslininkas neįkliuvo, kad jis būtų nušovęs, nudūręs, ar kitokiu būdu nukankinęs ruonį“, – teigia priekrantės žvejys Mindaugas Rimeikis.
Juolab, anot žvejų, sunku patikėti, kad kuriam jų profesijos atstovui galėtų kilti mintis į laivą pasiimti šaunamąjį ginklą, su kuriuo vėliau žudytų ruonius.
„Bet kuris pasienietis sustabdęs, pirmoj eilėj pareikalaus – kur tavo leidimas tokiam ginklui išplaukti į jūrą?“ – kalba M. Rimeikis.
Kai kurios prie Baltijos esančios valstybės ruonius medžioti leidžia, pavyzdžiui, Švedija. Tačiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad tokie veiksmai Lietuvoje yra brakonieriavimas, tad ateityje ruonių žūties priežastis turės aiškintis Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai.
„Turim numatę papildomą finansavimą, kad finansuotume Jūrų muziejų, kad jis užsiimtu jūrinių gyvūnų monitoringu Lietuvos pajūryje, na ir matytume tikrąsias priežastis. Skrandžio turinį gal mirusių ištirtume, pasižiūrėtume. Jei tai yra nušautas arba kaip čia buvo sužaloti ruoniai, tai, turbūt akivaizdu, kad tai yra brakonieriaujančių arba piktavalių žvejų darbas“, – kalba S. Gentvilas.
Baltija prie Lietuvos krantų negyvų ruonių išmeta kasmet. Tačiau gaišenų tik daugėja. Jei 2016-aisiais tokių per visus metus buvo 9, 2017-aisiais jau keturiasdešimt vienas. Pastaraisiais metais negyvų ruonių jūra išskalauja per šimtą.
