Praėjusią savaitę teko pabūti TSPMI patalpose surengtoje konferencijoje „Kas šiandien eina į kairę?“. Kalba ėjo apie naująją kairę ir kiekvienas pranešėjas dėstė savo požiūrį apie ją. Negaliu sakyti, kad buvo neįdomu. Tą patvirtino ir kai kurių klausytojų linkčiojimai į taktą dėstomoms mintims. Tačiau tokioje pozicijų įvairovėje net bandymams surasti kažko jungiančiojo, atrodė problematiškas. Galbūt konferencija ir nekėlė sau tokio tikslo. Galbūt buvo norima tik pasikeisti nuomonėmis ir padiskutuoti apie tai. Nesakau, kad tai yra blogai. Juo labiau kiekviena diskusija apie kairę jau yra sveikintina.
Tačiau man, kaip politikos „sugadintam“ žmogui, norėjosi užčiuopti ir konferencijos praktiškąją pusę. Pagalvojau, kaip atrodytų ir kokį supratimą iš šio renginio išsineštų ne tik į jį susirinkę intelektualai ar bent politikoje kažkiek praprusę asmenys, bet ir taip vadinami „žmonės iš gatvės“? Ir nebūtinai Vilniaus Vokiečių gatvės. Kaip jie balsuotų, jei ši konferencija tarkim būtų skirta padėti piliečiams apsispręsti ir rinkimai vyktų jau artimiausią sekmadienį po jos? Kaip tokie pranešimai bei diskusijos paveiktų rinkėjų pasirinkimą ir kaip jie savo balsais išdėstytų tą naujosios kairiosios spektrą? Bandžiau įsivaizduoti. Pranešimas sekė pranešimą, kalbas apie kairįjį liberalizmą keitė S.Žižeko „trečiojo kelio“ alternatyva. Naujosios kairiosios spektras darėsi vis spalvingesnis. Pagaliau po dviejų paskutinių pranešimų – „Naujoji kairė Lietuvoje: kas pasakė, kad jos nėra?“ ir „Ar kairė gali būti sexy?“ teko sudėlioti galimus pasirinkimo variantus.
Taigi, būdamas jaunu vilniečiu naujojoje kairėje aš rinkčiausi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį. Net vienos dėstytojos pasakojimas šioje konferencijoje apie Olandiją labai priminė A.Zuoko intarpą, žadėjusį Lietuvoje legalizuoti prostituciją ir lengvų narkotikų vartojimą, į LRLS „garbės žodžio“ rinkinį. Būnant statistiniu kauniečiu, pasirinkimas tektų Darbo partijai. Juk šią partiją Lietuvoje kūrė laisvi (nuo visko, taip pat ir atsakomybės) milijonieriai su liberalizmo (A.Degutis) ir laisvosios rinkos (O.Juknevičienė) propaguotojais, o ir pats pavadinimas asocijuojasi tai su anglų leiboristais, tai su norvegų kairiaisiais. Dar paprasčiau pasirinkti būtų, tarkim, piliečiui iš Balbieriškio (ar konferencijoje paminėtų Pabaisko, Baisogalos). Pranešimuose daug kartų skambėjo „liberal“, o kažkur anksčiau minėtų vietovių rinkėjams buvo tekę girdėti, kad Amerikoje kairiaisiais gali būti demokratai. Tai štai ta ir tikra naujoji kairė Lietuvoje – liberaldemokratai! Kaip už juos nebalsuosi, jei Balbieriškis, turėdamas savo „akademiją“, kuri daug metų ruošė plataus profilio traktorininkus-mechanizatorius, tuo pačiu rengė ir tikrus liberalų demokratų rinkėjus.
Ilgą laiką balsuotojai Algirdą Brazauską tapatino su politine kaire. Karolis Klimka savo pranešime „Ar kairė gali būti sexy?“ pažymi, jog A.Brazauskas yra „sexy“ ir net turi palikuonių. Tai pastarųjų realybės šou laimėtojai (tikriausia reikia suprasti, kad tai Andrius Rimiškis ir Merūnas). Na, jei A.Brazauskas net ir ne kairė, o juo labiau ne naujoji, tai jo „sexy“ palikuonys, kodėl gi ne?
Iš bendro pranešimų fono arčiausiai politinės partinės sistemos ideologinės realybės buvo Kęsto Kirtiklio tema „Kodėl verčiau skaityti Marksą, o ne Chomskį“. Prie to dar pridėčiau Kasparo Pociaus pranešimo praktiškąją dalį. Bent taip pasirodė man, lietuviui, tarybiniais metais taip ir nesuskubusiam gauti kompartijos bilieto. Sakysite, kodėl taip pasirodė? Ogi todėl, kad man svarbu ideologija, kad naujais aš galiu laikyti prisimintus ir pritaikytus senus gerus dalykus (kalbu apie nematerialias politikos vertybes). Todėl, kad man naujoji kairė Lietuvoje vis dar tebėra laukiamas nesulaukiamas švediškasis socializmas.
Užvėriau konferencijos salės duris. Teliko paskaičiuoti galimų rinkimų galimus rezultatus. Po šių pranešimų, sumetus dar per realybės šou A.Rimiškio ir Merūno surinktus balsus, pamaniau, kad ir naujoje kairėje daugiausia vietų gali turėti A.Brazausko partija. Jei šįkart ne paties vado, tai jo „sexy“ palikuonių dėka. Ir ne vien tik iš TV realybės šou...
Fojė po ranka papuolė laikraštis. Jame kaip tik surašyti per savivaldybių rinkimus gauti mandatų skaičiai. Taip, dėl A.Brazausko partijos neklydau – 302. Liberalai demokratai – 181, Darbo partija – 111, Liberalų sąjūdis – 51, Lietuvos socialdemokratų sąjunga (čia tie, kuriems svarbi ideologija ir kurie siekia švediškojo socializmo) – 6. Ką gi, konferencijos pranešimai apie naująją kairę buvo gana tikslūs. Kaip pateikiama taip ir turima.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos Socialdemokratų Sąjungos pirmininkas
