Kiekvienam karjeros pradžioje reikia capo pagalbos, jo globos (capo – tai globėjas, kunigas, mokytojas, patarėjas ir pan.).
Tai reiškia, kad prieš pradedant įsakinėti reikia išmokti paklusti. Niekada nelaikyk pavaldinio, neišmokusio paklusti, kad ir koks kompetentingas būtų. Niekada – ypač jei tas pavaldinys kompetentingas.
Kai capo pučia, tu linksti arba lūžti.
Kai capo niršta, tu stovi ir prakaituoji. Kai capo juokiasi, tu šypsaisi (mažų mažiausiai).Tuo norime pasakyti, kad jei esi pavaldinys, ir elkis kaip pavaldinys. Tik nesukelk capo įtarimo besaikiu pataikavimu. Per dideliu padlaižiavimu gali prisišaukti mirtį. Kitaip sakant, per didelis mandagumas tolygus begaliniam šiurkštumui.
Iškviestas pas capo kalbėk, kai jis tave kalbina, bet tik apie tai, apie ką kalba jis. O jei jis tavęs nekalbina, stovėk ir tylėk. Jei prašys tavęs papildomos informacijos apie ką nors, pateik ją, jei turi – bet tik jei paprašys ar jei ji bus nepaprastai svarbi.
Kitaip sakant, in fondo, iš esmės, esi senjoro tarnas ar panašiai, kol esi pavaldinys.
Yra tokia italų patarlė: Tratta con ąuelli che sono miglio de ti e fagli. Lietuviškai ji skambėtų maždaug taip: „Bendrauk su geresniais už save ir apmokėk visas išlaidas". Ja vadovaukis santykiuose su savo globėju.
Nė vienos iš jo gautos užduoties nelaikyk per prasta ar per daug kruvina (perkeltine prasme), kad dvejotum, ar vykdyti ją. Globėjas svarbus tavo ateičiai, turi parodyti jam, kad supranti tai ir vertini. Turi rodyti jam pagarbą.
Vėliau gali pasitaikyti ir taip, kad tavo karjeros pradžios globėjas atsistos tau skersai kelio, vedančio aukštyn. Ką tada daryti? Verst iš klumpių, be kalbų! Pagyveno sau žmogus ir karjerą padarė, ko dar?
Globėjai turi autoritetą ir valdžią (ko sieki ir tu). Nesvarbu, kaip jie tai gavo ir ar pelnytai, – svarbu, kad turi, ir viskas. Jie yra įtakingi žmonės ir savo įtaką panaudos tavo naudai, jei padarysi už juos nešvarų darbą. Al Caponės globėjas Čikagoje buvo Džonis Torijo. Jie abu apie šį miestą būtų galėję pasakyti savo garsiojo tėvynainio žodžiais: Veni, vidi, vici.
Jei tavo capo yra buffone – juokdarys, nesijuok iš jo, pats apsijuoks. Tavo atžvilgiu jis gal ne visada teisus, tačiau kol kas jis yra tavo capo.
Stenkis pasirodyti jam, kad esi šaunus, energingas vagis, išmanantis kompanijos intrigas, bet nesipyk su juo ar jo žmonėmis, jo bendrininkais, jo globojamomis įstaigomis.
Išsiaiškink, kas yra kas ir kas vyksta, ir kaupk tą informaciją, kad galėtum Ją panaudoti ateityje. Na, o svarbiausia – niekada nesistenk užsidirbti mėsai ten, kur užsidirbi duonai.
Jei žmogus, kuriam dirbi, gabus, klausyk jo, remk jį, leisk jam saugoti ir remti tave, finansuoti tave, vesti tave paskui save ir – kartoju – palik ramybėje jo moteris: žmoną, meilužę, dukteris, giminaites, pusseseres, tarnaites, prostitutes.
Bet jei tau pavyktų vesti capo dukterį arba artimą giminaitę, gali laikyti save laimės kūdikiu. Žinoma, tam iš anksto reikės gauti jo sutikimą ir kas kelias savaites prašyti, kad jis tai patvirtintų.
To neturėdamas nedrįsk net pažvelgti jos pusėn ar paskambinti telefonu. Bet jei tau reikėtų vesti vadinamąją mafijos princesę, pagalbos gali tikėtis tik iš Dievo, daugiau niekas tau negalės padėti.
Įsitikink, ar gerai supratai boso įsakymą, tik tada jį vykdyk. Pagalvok, kas bus, jei nudobsi ne tą vyruką, susprogdinsi ne tą lindynę ar duosi kyšį ne tam advokato padėjėjui? Mokykis uždavinėti klausimus – vieniems tai lengva, kitiems sunku, bet išmokti būtina.
Ir dar – niekada nerašyk nieko, kas galėtų tave inkriminuoti: jokių pavardžių, adresų, skolų, slapių susitarimų. Tokie dokumentai dažnai tampa svarbiausiais daiktiniais įrodymais kokių nors nelaimingų mulkių bylose, o tu juk nenori Šitaip užbaigti savo karjeros?
Beje, nepamiršk, kad visi capo, kaip dabar tu, kažkada turėjo pradėti nuo apačios ir visi jie stovi ant milžinų pečių. Ir ant jų kaulų. Kildamas piramide lipi per lavonus. O ką daryt – nori obuolio, lipk į medį, ar ne taip?
Tomas Marčiulaitis
