Kremlius: Vladimiro Putino gimtadienio proga su juo susitiko Gerhardas Schroederis
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis Rusijos prezidento 74-ojo gimtadienio proga apsilankė Vladimiro Putino namuose, ketvirtadienį pranešė Kremlius.
82 metų G. Schroederis sulaukė kritikos ir sankcijų už tai, kad prasidėjus karui Ukrainoje palaikė glaudžius ryšius su Rusijos lyderiu.
„Vakar ryte p. Putinas iš žiniasklaidos sužinojo, kad G. Schroederis atvyko į Maskvą su reikalais. Prezidentas pakvietė savo seną draugą užsukti pas jį“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kremlius.
Kremlius paviešino nuotraukas, kuriose matyti besisveikinantys vyrai. Trečiadienį V. Putinui suėjo 74 metai.
Rusijos žiniasklaida praėjusią savaitę pranešė, kad G. Schroederis buvo paskirtas į Rusijos prekybos centrų grupės „Hyperglobus“, anksčiau priklausiusios Vokietijos grupei „Globus“, stebėtojų tarybą.
G. Schroederio ryšiai su V. Putinu kelia nerimą Vokietijoje, kurios santykiai su Rusija dėl karo Ukrainoje yra įtempti. Iš jo buvo atimtos buvusio Vokietijos vyriausybės vadovo privilegijos.
Nuo 1998 iki 2005 metų Vokietijai vadovavęs G. Schroederis vėliau dirbo Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ valdyboje.
Gegužę V. Putinas siūlė, kad G. Schroederis taptų tarpininku sprendžiant karą Ukrainoje. Europos šalys šią idėją atmetė.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 710 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 9 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 549 490 karių, iš kurių 1 710 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 402 priešo tankus (+3), 25 509 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 50 950 artilerijos sistemų (+67), 2 199 raketų paleidimo sistemas (+5), 1 693 oro gynybos sistemas (+1), 443 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 908 antžeminių robotų sistemas (+18), 555 335 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 757), 5 126 sparnuotąsias raketas, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 160 421 transporto priemonę ir kuro cisterną (+617), 4 810 specialios paskirties įrangos vienetų (+4).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Per rusų aviacinių bombų smūgį Zaporižiai žuvo žmogus, dar penki sužeisti
Rusijai penktadienio rytą valdomomis aviacinėmis bombomis smogus Zaporižiai, žuvo vyras, o dar penki žmonės buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės oro pajėgos apie 5 val. ryto įspėjo apie rusų paleistas valdomas aviacines bombas Zaporižios kryptimi.
Internete išplatintuose vaizdo įrašuose matomas apgadintas gyvenamasis daugiabutis ir aplink jį liepsnojantys automobiliai.
Laikinasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Mychaila Semikinas pranešė, kad per Rusijos smūgį žuvo vyras, o dar penki žmonės patyrė sužalojimų.
„Šį rytą rusai sudavė šešis smūgius Zaporižiai. Priešas atakavo gyvenamuosius rajonus. Vienas iš smūgių kliudė teritoriją šalia neformaliojo švietimo įstaigos“, – teigė jis.
Rusijoje nugriaudėjo sprogimai: Ukraina smogė svarbiai gamyklai
Naktį Ukrainos kariuomenė surengė ataką Rusijos Tverės srityje. Pranešama, kad buvo taikytasi į Rusijos gamyklą, gaminančią sparnuotųjų raketų Ch-55 ir Ch-101 degalų komponentus, skelbia Rusijos „Telegram“ kanalai.
Zelenskis prabilo apie galimą ugnies nutraukimą Ukrainoje: svarstomi keli scenarijai
Ukraina svarsto visas dalinio ugnies nutraukimo galimybes, įskaitant Juodosios jūros regioną ir energetikos sektorių, tačiau kol kas negalima pasakyti, kuri iš jų galėtų būti realistiška.
Ukrainos derybų grupė susitiks su Witkoffu ir Kushneriu
Ukrainos derybų grupė penktadienį, spalio 9 d., Jungtinėse Amerikos Valstijose susitiks su Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu.
Apie tai susitikime su žurnalistais pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukrainos derybų grupė (...) penktadienį Jungtinėse Valstijose susitiks su Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu“, – sakė V. Zelenskis ir patikslino, kad iš Ukrainos pusės taip pat dalyvaus prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas, prezidento biuro vadovo pirmasis pavaduotojas Srhijus Kyslycia, Davydas Arachamija ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas.
Pasak jo, artimiausiomis dienomis taip pat numatomas susitikimas su Europos komanda, prisidėsiančia prie Ukrainos ir JAV derybų grupių.
„Tikiuosi, kad mūsų komanda jau pirmadienio rytą bus grįžusi į Kyjivą, o aš gausiu visą informaciją apie derybas. Tuomet galėsiu išsamiau atsakyti į jūsų klausimus“, – sakė jis.
JAV vadovaujamos taikos pastangos užbaigti karą Ukrainoje iš esmės sustojo, nes Vašingtonas daugiausia dėmesio skiria konfliktui su Iranu, nors Kyjivas teigia, kad Rusija sustiprino atakas iš oro.
Tačiau JAV pareigūnai sakė dedantys naujas pastangas išplėstu formatu po praėjusį mėnesį vykusių S. Witkoffo, iš JAV prezidento Donaldo Trumpo verslo partnerio tapusio specialiuoju pasiuntiniu, ir prezidento žento J. Kushnerio vizitų į Maskvą bei Kyjivą.
„Jie aptars naujas idėjas ir pasiūlymus, kuriuos Amerikos derybininkai pradėjo rengti kartu su rusais ir ukrainiečiais per neseniai vykusį vizitą regione“, – sakė vienas su derybomis susipažinęs JAV šaltinis.
„Amerikos derybininkai taip pat pakvietė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos nacionalinio saugumo patarėjus bei NATO ir Europos Sąjungos pareigūnus“, – pridūrė jis.
JAV pareigūnai sakė, kad pasiuntiniai aptars „saugumo garantijas Ukrainai, pokario klestėjimo planą ir kitus konflikto aspektus“.
„Jie visi nerimauja dėl žiemos. Jei karas nesibaigs, žiema bus sunki“, – sakė šaltinis.
„Todėl Jungtinės Valstijos bando tarpininkauti tarp šalių, siekdamos parengti bendrą pasiūlymą“, – teigė jis.
V. Zelenskis praėjusią savaitę sakė, kad Jungtinės Valstijos nori atgaivinti taikos pastangas, mėgindamos surengti naują Ukrainos ir Rusijos derybų etapą iki spalio pabaigos.
Ankstesni derybų ratai nedavė apčiuopiamos pažangos siekiant taikos, nes Maskva nenori atsisakyti maksimalių reikalavimų, keliamų siekiant užbaigti kovas.
D. Trumpas šios savaitės pradžioje pareiškė, kad yra suplanavęs pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau tikėtasi, kad daugiausia dėmesio bus skirta pranešimams apie Rusijos laboratorijoje dirbusios mokslininkės mirtį galimai nuo maro.
Zelenskis skelbia apie ruošiamą atsaką Rusijai: įspėjo, kas laukia
Ukraina rengia atsaką į Rusijos eskalaciją ir aktyviai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdama sustiprinti savo oro gynybą ir paremti karines oro pajėgas, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak prezidento, per Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo Oleksandro Poklado ir Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Pavlo Palisos surengtą pasitarimą buvo nustatyti prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama atremti priešo veiksmus.
Ukraina visais įmanomais kanalais bendradarbiauja su partneriais, galinčiais suteikti papildomų oro gynybos sistemų ir amunicijos naikintuvams F-16.
„Pirma, rengiame atsaką į šią Rusijos eskalacijos bangą. Antra, visais įmanomais kanalais bendradarbiaujame su partneriais, kurie gali suteikti Ukrainai papildomų oro gynybos priemonių paketų ir amunicijos naikintuvams F-16. Esu dėkingas kiekvienai šaliai, pasirengusiai padėti“, – sakė V. Zelenskis.
Per pasitarimą taip pat daug dėmesio skirta Ukrainos karių aprūpinimui fronte ir tiesiogiai iš mūšio lauko gaunamų prašymų vykdymui.
„Toliau vykdome prašymus, kuriuos per susitikimus fronto linijoje išsakė kovinių korpusų ir brigadų vadai. Šlovė Ukrainai“, – pabrėžė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat paragino Jungtines Valstijas leisti Ukrainai naudotis „Starlink“ Rusijos teritorijoje. Pasak jo, įgijus pranašumą ore, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų būti priverstas sėsti prie derybų stalo.
Tuo metu Ukrainos prezidentas paskelbė apie naują Ukrainos ir JAV delegacijų derybų etapą, kuris numatytas spalio 9–10 dienomis Jungtinėse Valstijose.
Abi šalys aptars tolesnę paramą Ukrainai ir spaudimo Rusijai didinimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskio kantrybė trūko: griežtai kreipėsi į JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negailėjo aštrių žodžių Jungtinėms Valstijoms dėl jų pozicijos Rusijos atžvilgiu. Reaguodamas į kalbas apie į aklavietę patekusias taikos derybas, Ukrainos vadovas paragino Vašingtoną nutraukti ekonominį bendradarbiavimą su Maskva ir imtis griežtesnių sankcijų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad penktadienį ir šeštadienį vyks Ukrainos derybininkų susitikimai su JAV atstovais.
Kaip praneša „Reuters“, V. Zelenskis, lankydamasis Prylukų mieste kartu su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Edu Milibandu, pareiškė, kad spalio 9–10 dienomis Ukrainos derybininkai lankysis Jungtinėse Valstijose, kur susitiks su amerikiečių atstovais.
Prezidentas taip pat pakomentavo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimus apie į aklavietę patekusias taikos derybas. V. Zelenskis paragino Vašingtoną didinti spaudimą Rusijai, užuot siūlius jai ekonominį bendradarbiavimą.
„Negalima, viena vertus, derėtis su rusais dėl būsimų ekonominių projektų, o kita vertus, sakyti, kad atsidūrėme kažkokioje diplomatinėje aklavietėje. Mes nesame diplomatinėje aklavietėje. Visiškai sužlugdykite jų ekonomiką“, – pareiškė V. Zelenskis.
„Suteikite mums, Ukrainai, prieigą prie „Starlink“. Juk jūs ją suteikėte, kai reagavote į Iraną. Ten viskas veikė. Izraelis visiškai kontroliavo oro erdvę virš Irano. Vadinasi, kai reikia, sistema veikia“, – sakė jis.
Kaip skelbia TSN, V. Zelenskio nuomone, jei Ukraina įgytų pranašumą ore, V. Putinas pagaliau sėstų prie derybų stalo ir pradėtų kalbėtis.
„Kodėl? Nes jis praras viską. Per tris mėnesius, per du mėnesius. Jis praras viską. Bet kur tiesa, kur sąžiningumas? Kokia čia aklavietė? Tai ne aklavietė. Tai nenoras“, – pridūrė prezidentas.
M. Rubio anksčiau pareiškė, kad šiuo metu diplomatinėmis derybomis pasiekti Rusijos ir Ukrainos karo pabaigą yra itin sudėtinga.
„Reuters“ pranešė, kad aukšto rango Rusijos ir JAV pareigūnai surengė derybas dėl galimybės įtraukti amerikiečių investuotoją į dujotiekių „Nord Stream“ veiklos atkūrimą.
Tuo metu Demokratų ir Respublikonų partijoms atstovaujantys JAV senatoriai išsiuntė laišką JAV administracijos pareigūnams, ragindami pasinaudoti visomis vadinamajame Grahamo įstatyme numatytomis priemonėmis spaudimui Rusijai didinti.