Okupantų smūgis Zaporižios srityje: 1 žmogus žuvo, yra sužeistų
Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba praneša, kad po neseniai įvykusio Rusijos apšaudymo gyvenamųjų namų pietinėje Zaporižios srityje vienas žmogus žuvo, o keturi buvo sužeisti.
„Smūgio metu apgadinti 24 privatūs namai ir ūkiniai pastatai, – nurodė tarnyba. – Gelbėtojai užgesino vieno iš privačių gyvenamųjų namų degantį stogą.“
Avarinės tarnybos dirba įvykio vietoje, o sužeistiesiems teikiama pagalba.
Zelenskis: „Pamiršę apie karą problemos neišspręsite“
Nepaisant to, kad į ekonomikos forumą Davoso mieste susirinkę pasaulio lyderiai diskutavo apie daugybę globalių problemų, renginio metu nebuvo ignoruojamas ir Ukrainos klausimas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo užkulisiuose kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
„Jis [Ukrainos klausimas] nėra ignoruojamas, suprantama, kad Davose buvo daug įvairių klausimų ir iššūkių. Bet tiesiog pamiršę apie karą problemos neišspręsite. Žinoma, yra Irano klausimai, Grenlandijos klausimai, daugybė įvairių klausimų, kuriuos žmonės gali aptarti, bet suprantama, kad mes ir lyderiai turime galvoti apie daugybę problemų. Tačiau tai yra tikras karas Europoje, kuris jau trunka ilgiau nei Antrasis pasaulinis. Ir mes turime sustabdyti Putiną“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip pranešta, sausio 22 d. Davose įvyko Ukrainos ir Jungtinių Valstijų prezidentų V. Zelenskio bei Donaldo Trumpo susitikimas.
Zelenskis įvardijo Ukrainos delegacijos narius trišaliame susitikime JAE
Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) sausio 23–24 d. vyksiančiame trišaliame susitikime Ukrainai atstovaus Saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, jo pirmasis pavaduotojas Serhijus Kislycia, partijos „Liaudies tarnas“ frakcijos parlamente vadovas Davidas Arachamija ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas.
Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė per susitikimą su žurnalistai Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„Mūsų grupė vyks į trišalį susitikimą. Dalyvaus R. Umerovas, K. Budanovas, S. Kislycia, D. Arachamija. Paprašiau, kad iš Kyjivo atskristų A. Hnatovas. Kariškiai privalo dalyvauti. Tai bus trišalis susitikimas derybininkų lygmeniu. Pamatysime, koks bus rezultatas“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad susitikimas JAE truks dvi dienas, penktadienį ir šeštadienį.
„Nežinau, koks bus rezultatų, pamatysime. Jie bus pasirengę aptarti įvairius šio plano punktus. Palaikysiu su jais ryšį“, – pabrėžė jis.
Ukrainos prezidentas pareiškė viltį, kad jei visos šalys aktyviai dirbs, „mes užbaigsime šį karą“. „Tačiau jei kas nors žais žaidimus (...) karas tęsis“, – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau jis paskelbė, kad per ateinančias dvi dienas JAV, Ukrainos ir Rusijos atstovai Jungtiniuose Arabų Emyratuose surengs trišales derybas dėl karo užbaigimo. JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad ketvirtadienį kartu su Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu vyks į Maskvą susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Aiškėja galimo trišalio susitikimo detalės: JAV ir Ukraina turi pasiūlymą Rusijai
JAV ir Ukraina aptarė galimybę pasiūlyti Rusijai ribotas paliaubas, kurios apimtų ugnies energetikos infrastruktūrai nutraukimą kaip dalį platesnių pastangų sumažinti karo intensyvumą, rašo „Financial Times“ (FT). Šį pasiūlymą JAV ir Ukraina gali pateikti Rusijai numatytose trišalėse derybose.
Pagal šią idėją Rusija nutrauktų oro smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, įskaitant elektrines, šildymo sistemas ir vandens įrenginius, mainais į tai, kad Ukraina nutrauktų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir Rusijos „šešėlinį laivyną“.
Rusija absurdiškais vadina Vokietijos kaltinimus šnipinėjimu ir žada atsaką
Rusijos ambasada Berlyne ketvirtadienį pažadėjo atsakomąsias priemones Vokietijai, kai ši išsiuntė rusų diplomatą, dirbusį žvalgybos pareigūnu ir palaikiusį ryšius su šnipinėjimu apkaltinta ir suimta moterimi.
Rusijos ambasada šiuos kaltinimus pavadino „absurdiška, paskubomis sumanyta provokacija“ ir pridūrė: „Mes aiškiai pasakėme, kad Berlyno nedraugiški veiksmai neliks be atsako“.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija anksčiau paskelbė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Nečajevą ir jam pranešė išsiunčianti Rusijai šnipinėjusį diplomatą.
Pasak Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“, šis Rusijos žvalgybos tarnybos narys oficialiai dirbo ambasadoje karo atašė pavaduotoju.
Vokietijos prokurorai tvirtina, kad jis buvo Vokietijos ir Ukrainos pilietybes turinčios verslininkės Ilonos W., trečiadienį suimtos Berlyne dėl kaltinimų šnipinėjimu Rusijai, kuratorius.
Tačiau Rusijos ambasada atmetė šiuos kaltinimus kaip „aiškiai suklastotą dingstį dar labiau pabloginti Rusijos ir Vokietijos santykius“. Ambasados teigimu, informacija, kurios rinkimu Vokietijoje kaltinama įtariama šnipė, yra viešai prieinama.
Pavyzdžiui, informacija apie Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai „iki neseniai buvo nuolat skelbiama Vokietijos gynybos ministerijos svetainėje“ ir apie ją vis dar „išsamiai praneša Vokietijos žiniasklaida“.
Ambasada taip pat sureagavo į kitus areštus trečiadienį, kai buvo suimti du vyrai, įtariami parama prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainos Donbaso regione.
Ambasados teigimu, ketvirtadienį Rusijos diplomatai aiškiai pasakė Vokietijos vyriausybei Berlyno požiūrį vertinantys „kaip kriminalizuojantį bet kokius ryšius su Donbaso gyventojais ir organizacijomis, įskaitant humanitarines“.
Vienas iš dviejų įtariamųjų yra Rusijos pilietis. Ambasada pareikalavo konsulinės prieigos, kad „išsiaiškintų padėtį“ ir „apsaugotų jo teises bei interesus“.
Zelenskis: klausimai dėl Rytų Ukrainos lieka neišspręsti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad klausimai dėl Rytų Ukrainos dar lieka neišspręsti.
Jo komentaras pasirodė po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pareiškė, kad derybose dėl beveik ketverius metus trunkančios plataus masto Rusijos invazijos pabaigos vienas klausimas lieka neišspręstas.
„Viskas susiję su rytine mūsų šalies dalimi. Viskas susiję su žeme. Tai yra klausimas, kurio mes dar neišsprendėme. Manau, kad apie tai kalbėjo Steve'as Witkoffas“, – žurnalistams Davose sakė Ukrainos prezidentas.
Rusija, okupuojanti apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, tvirtina, kad bet kokio susitarimo dalis turi būti visiškos Donbaso regiono kontrolės perdavimas Maskvai. Su šia sąlyga Kyjivas nesutinka.
Zelenskis teigia susitaręs su Trumpu dėl JAV saugumo garantijų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jis ir Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas susitarė dėl JAV pokario saugumo garantijų.
Saugumo garantijos Kyjivui yra esminis klausimas rengiant planą, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Po susitikimo su D. Trumpu Davose Ukrainos prezidentas žurnalistams nurodė, kad saugumo garantijos yra „parengtos“.
„Dokumentą turi pasirašyti šalys, prezidentai, ir tada jis bus perduotas nacionaliniams parlamentams“, – pareiškė jis.
Zelenskis: Ukrainos ir JAV dokumentai dėl taikos beveik parengi
Bendri Ukrainos ir JAV dokumentai dėl taikos Ukrainoje yra beveik parengti, Pasaulio ekonomikos forume Davose pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien susitikome su prezidentu Trumpu. Mūsų komandos dirba beveik kasdien. Tai nėra lengva. Dokumentai, skirti šiam karui nutraukti, beveik parengti. Ir tai tikrai svarbu“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip pridūrė valstybės vadovas, Ukraina dirba „visiškai sąžiningai ir ryžtingai, ir tai duoda rezultatų“.
„Ir Rusija taip pat turi būti pasirengusi užbaigti šį karą, sustabdyti šią agresiją, Rusijos agresiją, Rusijos karą prieš mus“, – pabrėžė V. Zelenskis.
V. Zelenskis pridūrė, kad ankstesni susitikimai su prezidentu D. Trumpu lėmė, kad Ukraina gavo raketas oro gynybai.
Zelenskis skelbia apie trišales Ukrainos, JAV ir Rusijos derybas
Jungtiniuose Arabų Emyratuose įvyks trišalis susitikimas, kuriame dalyvaus Ukrainos, JAV ir Rusijos komandos. Apie tai kalbėdamas Davose ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Unian“.
„Amerikos komanda šiandien vyks į Maskvą. Jie laukė mūsų susitikimo su prezidentu [Donaldu] Trumpu. Mano komanda susitiks su Amerikos komanda. Manau, kad tai bus trišalis susitikimas Emyratuose. Manau, kad tai bus rytoj ir poryt. Tai bus dviejų dienų susitikimas“, – sakė V. Zelenskis.
Macronas: Prancūzijos pajėgos įsilaipino į Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pranešė, kad Prancūzijos karinio jūrų laivyno pajėgos, padedamos sąjungininkų, Viduržemio jūroje įsilaipino į tanklaivį, kuris, įtariama, priklauso Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“.
„Šį rytą Prancūzijos karinės jūrų pajėgos įsilaipino ir apieškojo naftos tanklaivį iš Rusijos, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos ir kuris įtariamas plaukiojantis su ne savo vėliava“, – platformoje „X“ rašė jis.
„Operacija buvo vykdoma atviruose vandenyse Viduržemio jūroje, padedant keliems mūsų sąjungininkams“, – teigė Prancūzijos prezidentas, pažymėdamas, kad tanklaivis buvo „nukreiptas“ kita kryptimi, nei jo suplanuotas maršrutas.
„Mes nieko nepraleisime. Šešėlinio laivyno veikla padeda finansuoti agresijos karą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje 2022 m. vasarį Rusijos pradėtą karą.
Vietos institucijos pranešė, kad karinis jūrų laivynas tarp Ispanijos ir Maroko sulaikė naftos tanklaivį pavadinimu „Grinch“.
„Komandai įsilaipinus į laivą, dokumentų patikrinimas patvirtino įtarimus dėl vėliavos teisėtumo“, – pranešė Viduržemio jūros prefektūra.
„(Tanklaivis – ELTA) šiuo metu yra nacionalinio karinio jūrų laivyno eskortuojamas į inkarvietę tolesniam patikrinimui“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Prancūzijos kaimynės Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė keletas pranešimų apie šalies pajėgų operacijas prieš tanklaivius, kurie, kaip manoma, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui ir neteisėtai plaukioja su kitų šalių vėliavomis arba suklastotais identifikavimo numeriais.
Jungtinės Amerikos per kelias pastarąsias savaites skelbė konfiskavusios penkis šio šešėlinio laivyno tanklaivius.
Apie įsilaipinimui į šešėlinio laivyno tanklaivius ir jų konfiskavimui rengiamus elitinius britų kariuomenės dalinius praėjusią savaitę rašė ir Jungtinės Karalystės spauda.
Zelenskis patyrė nesėkmę Davose: Trumpas atsisakė pasirašyti susitarimus, praneša „Financial Times“
Volodymyras Zelenskis nesugebėjo susitarti dėl šalies atstatymo po karo sąlygų ir saugumo garantijų Ukrainai susitikime su Donaldu Trumpu ir Europos lyderiais Davose, pranešė „Financial Times“. Leidinys tai vadina Ukrainos prezidento nesėkme.
Dokumentai, kuriuos V. Zelenskis tikėjosi pasirašyti, buvo suderinti su JAV pareigūnais prieš viršūnių susitikimą Davose, rašo FT. Tačiau jų aptarimas nebuvo baigtas, ir jie nebuvo pasirašyti, pabrėžia laikraštis.
V. Zelenskis bandė įtikinti Trumpą prisiimti papildomus įsipareigojimus remti Ukrainą, pabrėžia leidinys. Vis dėlto po derybų su Ukrainos prezidentu JAV lyderis paliko Davosą nesudaręs jokių susitarimų.
Trumpas: „Visi nori, kad karas baigtųsi“
Pats V. Zelenskis, komentuodamas derybas su D. Trumpu, sakė, kad dokumentai dėl karo pabaigos „praktiškai parengti“. Jo teigimu, jie taip pat aptarė Ukrainos oro erdvės apsaugą. Derybas jis pavadino vaisingomis.
V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas truko šiek tiek daugiau nei valandą, o jo pabaigoje lyderiai kalbėjosi akis į akį, sakė Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas. Pasak Ukrainos prezidento patarėjo komunikacijos klausimais Dmytro Litvino, susitikimas buvo sėkmingas.
Pats D. Trumpas susitikimą su Zelenskiu pavadino „labai geru“: „Visi nori, kad karas baigtųsi“, – pabrėžė JAV prezidentas.
D. Trumpas taip pat sakė, kad JAV atstovai rytoj susitiks su Vladimiru Putinu. Tuo tarpu Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas ketvirtadienį susitiks su amerikiečių derybininkais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Penktadienį ir šeštadienį planuojamas trišalis susitikimas, kuriame dalyvaus Rusijos, Ukrainos ir JAV derybininkai, pranešė V. Zelenskis forume Davose. Anksčiau S. Witkoffas sakė, kad tai bus darbo grupių susitikimas, kuriame bus aptariami „klestėjimo klausimai“.
Trumpas po susitikimo su Zelenskiu Davose: karas turi baigtis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ketvirtadienį Davose buvo geras, ir paragino nutraukti Rusijos karą prieš Kyjivą.
„Šis karas turi baigtis“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, paklaustas, kokią žinutę siunčia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, vėliau Maskvoje susitiksiančiam su JAV lyderio pasiuntiniu.
„Susitikimas su prezidentu Zelenskiu buvo geras. Pamatysime, kuo viskas baigsis“, – sakė D. Trumpas.
Sužeistųjų per Rusijos raketų ir dronų ataką Kryvyj Rihe padaugėjo iki 11, tarp jų – trys vaikai
Sužeistųjų per Rusijos kombinuotą ataką prieš Ukrainos Kryvyj Riho miestą skaičius išaugo iki 11 žmonių, įskaitant tris vaikus, „Telegram“ kanale pranešė miesto gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.
„Prieš mūsų miestą surengta kombinuota raketų ir dronų ataka. Smogta į gyvenamuosius rajonus ir infrastruktūros objektus. Gelbėjimo operacijos vykdomos keliose vietose vienu metu. Pirminė informacija rodo, kad sužeista 11 žmonių, tarp jų – trys vaikai“, – parašė O. Vilkulas.
Jis pridūrė, kad aštuoni žmonės, tarp jų – pusantrų metų berniukas, buvo nuvežti į ligonines. Visų būklė vidutinio sunkumo. Kiti du vaikai 8 ir 10 metų taip pat vidutinio sunkumo būklės greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežti į vaikų ligoninę.
„Smarkiai apgadintas dviejų aukštų gyvenamasis pastatas ir privatūs namai, administraciniai pastatai, infrastruktūros objektai ir kultūros centras. Apie 10 tūkst. gyventojų neturi elektros. Mėginame paleisti dideles katilines, tačiau šildymo temperatūra sumažės“, – parašė O. Vilkulas.
Miesto vandens tiekimas iš dalies prijungtas prie generatorių. Valdžia patikino, kad vandens tiekimas bus tęsiamas, nors slėgis bus mažesnis. Visos avarinės ir savivaldybių tarnybos dirba vietoje.
Rusai paleido į Kryvyj Rihą tris balistines raketas, pranešė Ukrainos oro pajėgos. O. Vilkulo teigimu, priešo dronai miestą puolė dešimt valandų iš eilės.
Norvegija pristatė Ukrainai oro gynybos sistemų NASAMS raketas
Neseniai Norvegija pristatė Ukrainai didelį kiekį oro gynybos raketų, kad padėtų šaliai apsiginti nuo Rusijos atakų.
Apie tai pranešta Norvegijos vyriausybės interneto svetainėje. Pabrėžiama, kad oro gynyba yra Norvegijos prioritetas siunčiant karinę pagalbą Ukrainai.
„Pagal Nanseno programą 2026 m. Ukrainai civilinei ir karinei paramai skirta 85 mlrd. Norvegijos kronų. Mes ir toliau remsime Ukrainą jos kovoje“, – sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre.
Norvegijos vyriausybės pareiškime pabrėžiama, kad Rusija vykdo tikslines atakas dronais ir raketomis prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, sukeldama elektros energijos ir šildymo nuostolius atšiauriomis žiemos sąlygomis.
NASAMS oro gynybos sistemas Ukrainai tiekė kelios šalys, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Lietuvą ir Norvegiją. Sistema pasirodė esanti labai veiksminga prieš Rusijos raketas, sakoma pranešime spaudai.
„Bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis, Norvegija greitai pristatė Ukrainai oro gynybos raketas kritiniu etapu, kad NASAMS sistema galėtų toliau ginti Ukrainos piliečius nuo mirtinų oro antskrydžių“, – sakė gynybos ministras Tore O. Sandvikas.
Pranešime taip pat sakoma, kad ketvirtadienį Norvegijos gynybos ministras surengė pirmąjį susitikimą internetu su kolega iš Ukrainos Mychailo Fedorovu.
Anksčiau pranešta, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė su Norvegijos užsienio reikalų ministru Espenu Barthu Eide bendros ginklų gamybos ir kitų karinio bendradarbiavimo projektų perspektyvas.
Prasidėjo Trumpo ir Zelenskio susitikimas
Prasidėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Davoe.
Pasak Ukrainos prezidento biuro, Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis šiuo metu susitiko Davose.
Anksčiau JAV prezidentas „Sky News“ sakė, kad taikos susitarimas dėl Ukrainos yra „jau visai arti“.
JAV pasiūlymas Ukrainai: „Tai pakeistų visą situaciją“
Jei Kyjivas sutiktų su taikos planu, Jungtinės Valstijos galėtų leisti Ukrainai be muitų eksportuoti prekes į JAV.
„Manau, kad tai galėtų iš esmės pakeisti situaciją. Įsivaizduokite, kaip pramonė dideliu mastu persikelia į šią teritoriją“, – diskusijoje Pasaulio ekonomikos forume sakė amerikiečių derybininkas Steve‘as Witkoffas. Tai Ukrainai esą suteiktų milžinišką konkurencinį pranašumą.
„Nes jūs nemokėsite muitų už prekes, kurias siųsite į JAV“, – tęsė S. Witkoffas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys kartu kalbėjo apie didelę pažangą derybose Davose su Ukraina dėl JAV taikos plano.
S. Witkoffas gyrė ukrainiečių derybininkus ir sakė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo visad pasiekiamas.
„Manau, kad liko vienas klausimas, mes aptarėme, kaip jį išspręsti“, – sakė S. Witkoffas. Abi pusės esą suinteresuotos išspręsti šį klausimą. Koks tai klausimas, jis nepasakė.
Pastaruoju metu ypač skyrėsi Kyjivo ir Maskvos pozicijos teritoriniais klausimais. Kremlius ir toliau reikalauja, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš Donecko srities, kurio beveik 80 proc. kontroliuoja rusai.
S. Witkoffas pareiškė dabar vyksiąs į Maskvą, tačiau čia nenakvosiąs.
„Mes tada keliausime tiesiai į Abi Dabį“, – teigė jis. Jungtiniuose Arabų Emyratuose esą susitiks darbo grupės, kurios aptars karinius, nekarinius ir ekonominius aspektus. Apie šių grupių sudėtį JAV pasiuntinys duomenų nepateikė.
Klyčko: Kyjive šildymo vis dar neturi apie 3 tūkst. daugiabučių
Po savaitės pradžioje Rusijos surengtų oro antskrydžių Ukrainos sostinėje Kyjive šildymo vis dar neturi apie 3 tūkst. daugiabučių. Tai ketvirtadienį tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Naktį į ketvirtadienį šilumos tiekimas esą atkurtas dar 227 pastatams.
V. Klyčko antradienį pranešė, kad, spaudžiant šalčiui, dėl Rusijos oro smūgių šildymas Kyjive buvo nutrauktas daugiau kaip 5,5 tūkst. daugiabučių.
Energetikos koncerno DTEK duomenimis, pradžioje elektros neturėjo daugiau kaip 335 tūkst. namų ūkių.
Trumpas: „Mes išsprendėme 8 karus, o dar vienas bus išspręstas labai greitai“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengė į sceną Davose. Pradėdamas kalbą jis pabrėžė, kad ši diena jam yra ypatinga, rašo „Sky News“.
„Tai labai jaudinanti diena, kurios ilgai laukėme“, – sakė D. Trumpas.
Pasak JAV prezidento, susidomėjimas naująja Taikos taryba yra didžiulis.
Per rusų smūgį Odesoje žuvo 17-metis
Per Rusijos dronų smūgį Pietų Ukrainos Odesos srityje, institucijų duomenimis, žuvo 17-metis. Jaunuolis per naktinę ataką patyrė mirtinus sužalojimus, tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Olehas Kiperis, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Prieš tai jis informavo, kad dronas pataikė tarp 18 ir 19 gyvenamojo namo aukštų, tačiau nesprogo. Iš pastato buvo evakuoti 58 žmonės, įskaitant aštuonis vaikus.
Suomija įvardijo priežastį, kodėl Putinas nenori baigti karo
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas mano, kad Kremliui vadovaujančiam Vladimirui Putinui yra „per brangu“ baigti karą, todėl Rusija to ir nenori daryti, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Jis įsitikinęs, kad V. Putinas patyrė pralaimėjimą visais savo strateginiais tikslais.
„Pirma, jis norėjo užkariauti Ukrainą ir padaryti ją rusiška – jam nepavyko. Antra, jis norėjo užkirsti kelią NATO plėtrai. Vietoj to jis gavo dvi reikšmingas karines valstybes Aljanso sudėtyje ir padvigubino savo sieną su NATO, nes prisijungė Suomija“, – sakė jis.
Toliau Suomijos prezidentas pabrėžė, kad per pastarąsias dienas Rusija pasistūmėjo daugiausia tik 1 proc. Ukrainos teritorijos.
„Šiandien to kaina – 1000 žuvusių karių per dieną. Tai apie 30 tūkstančių per mėnesį. Kalbama būtent apie žuvusiuosius, ne sužeistuosius, ir tai – iš Rusijos pusės“, – pažymėjo jis ir pabrėžė, kad kenčia ir Rusijos ekonomika.
„Nemanau, kad argumentas, jog Rusija nenori baigti karo, nes tiki galinti pasiekti savo tikslus, yra teisingas. Manau, kad Rusija nenori baigti šio karo, nes Putinui per brangu jį baigti. Jis negalės atsiskaityti su Rusijos kariais. Todėl didžioji dilema, su kuria dabar susiduriame, yra tai, kaip priversti Rusiją baigti šį karą“, – sakė A. Stubbas.
Jo įsitikinimu, Europa gali padaryti tik du dalykus: ir toliau visais įmanomais būdais remti Ukrainą bei stiprinti ekonominį spaudimą Rusijai.
Aiškėja Zelenskio ir Trumpo susitikimo detalės: štai kas laukia
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Šveicariją dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume ir susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Apie tai žurnalistams pranešė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Suomijos žvalgyba: Rusijos trukdžiai didina dronų įskridimo riziką
Rusijos vykdomas Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių signalų slopinimas padidino dronų įskridimų į Suomiją riziką, naujienų agentūrai AFP sakė suomių karinės žvalgybos vadovas.
„Rizika, kad dronas nukryps į Suomijos oro erdvę arba Suomijos teritoriją, nuolat auga“, – sakė Suomijos gynybos žvalgybos (FDI) vadas generolas majoras Pekka Turunenas.
„Ukraina taikosi į šiuos naftos uostus (...) gana arti Suomijos ir dabar žinome, kaip Rusija priešinasi jiems naudodama GPS trukdymą, todėl jei dronas tikslui pasiekti naudotų GPS navigaciją, dėl šio trukdymo jis galėtų būti nukreiptas kitur“, – teigė P. Turunenas.
Trumpo pasiuntinys teigia, kad Ukrainos ir Rusijos derybose „liko vienas klausimas“
Derybose dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo padaryta daug pažangos, ir tarp Kyjivo ir Maskvos „liko vienas klausimas“, ketvirtadienį prieš kelionę į Rusiją sakė JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Putino „raketos-zombiai“ jau danguje: atskleidė naują Rusijos taktiką
Sausio 20 d. per oro ataką Rusija pirmą kartą paleido raketą RM-48U, kuri Ukrainą užklupo netikėtai. Šios raketos buvo išimtos iš eksploatacijos, tačiau vėliau vėl įvestos kaip puolamieji ginklai, rašo „The Telegraph“.
„Ukraina neturi kito pasirinkimo, kaip tik atremti atgaivintas „raketas-zombius“, naudodama brangias gynybos technologijas, o tai, tikėtina, yra nauja Rusijos taktika, skirta išsekinti Ukrainos išteklius“, – rašė leidinys.
RM-48U, naudojama kaip taikinys mokomosioms šaudymo pratyboms iš raketų kompleksų S-300 ir S-400, yra modifikuota įprastų raketų 5V55 arba 48N6 versija, kurių tarnavimo laikas jau buvo pasibaigęs.
Raketos 5V55 ir 48N6 gali nešti naudingąjį krovinį nuo 133 iki 180 kg. Kol kas neaišku, ar raketa, prasiskverbusi pro Ukrainos oro gynybos sistemą, nešė kovinį užtaisą, ar buvo naudojama kaip apgaulės priemonė.
„Raketos RM-48U sukurtos remiantis iš sąrašų išbrauktomis arba iš eksploatacijos išimtomis valdomosiomis raketomis. Jos naudoja visas senas atsargas, kurios guli sandėliuose“, – Rusijos žiniasklaidai sakė nenurodytas karo ekspertas.
„Dabar jų pagrindu gaminamos „žemė-žemė“ klasės raketos, pridedant kovinį užtaisą. Tai gali būti standartinių raketų 5V55 ir 48N6DM kovinė dalis arba modernizuota sprogstamoji versija“, – teigė Rusijos karo ekspertas.
Leidinys pažymėjo, kad, kadangi šios raketos buvo sukurtos visiškai kitokiems tikslams, joms greičiausiai trūksta tikslumo.
Tačiau jos padidina Rusijos smūgių Ukrainos miestams mastą, versdamos Kyjivą naudoti ribotus gynybos išteklius.
„Rusija jau seniai naudoja raketas-perėmėjas, t. y. priešlėktuvines raketas, skirtas artėjantiems lėktuvams ar raketoms perimti“, – sakė Mauro Gilli, Hertie mokyklos karinės strategijos ir technologijų profesorius.
„Jei ji paleidžiama paraboline trajektorija, pataikiusi ji padaro tam tikrą žalą“, – pridūrė jis.
M. Gilli perspėjo, kad RM-48U naudojimas neturėtų būti vertinamas kaip Rusijos raketų trūkumo požymis.
Jo teigimu, tai „rodo, kad Rusija naudoja viską, kas yra jos dispozicijoje, siekdama smogti Ukrainai“.
„Šios raketos nebeturi jokios praktinės naudos, nes yra išimtos iš eksploatacijos. Todėl jų naudojimo kaina yra labai maža“, – pridūrė M. Gilli.
Pagrindinis šių raketų naudojimo tikslas – padidinti atakų masę, „tai reiškia, kad Ukrainos oro gynybos sistema nepajėgs visų jų perimti“.
Rusija rengia naują atakų bangą: taikinyje – Ukrainos energetikos sektorius
Ukraina turi duomenų, kad Rusija rengiasi naujiems smūgiams prieš šalies energetikos ir infrastruktūros objektus, įskaitant tuos, kurie aptarnauja atomines elektrines.
Rusijos pajėgos per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko dar 1 tūkst. 70 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 22 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 mln. 230 tūkst. 810 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 70 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos pajėgos taip pat neteko 11 tūkst. 596 tankų (+9), 23 tūkst. 943 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 36 tūkst. 516 artilerijos sistemų (+53), 1 tūkst. 623 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 tūkst. 282 oro gynybos sistemų (+3), 434 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 112 tūkst. 828 bepiločių orlaivių (+669), 4 tūkst. 190 kruizinių raketų, 28 laivų, 2 povandeninių laivų, 75 tūkst. 416 automobilių ir degalų cisternų (+178) bei 4 tūkst. 49 specialiosios technikos vienetų.
„Kyiv Independent“: Trumpas teigia, kad ketvirtadienį Davose susitiks su Zelenskiu
Tęsiantis taikos deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad ketvirtadienį, sausio 22 d., Davose (Šveicarija) susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „The Kyiv Independent“.
Nors jis žurnalistams iš pradžių sakė, kad su V. Zelenskiu turėtų susitikti trečiadienį, sausio 21 d., apie Baltuosius rūmus rašančių žurnalistų pranešime D. Trumpo žodžiai, regis, buvo pataisyti, leidžiant suprasti, jog susitikimas įvyks diena vėliau. Du su šiuo klausimu susipažinę asmenys transliuotojui CNN teigė, kad susitikimas turėtų įvykti.
Vis dėlto prieš šį susitikimą buvo iškelti klausimai, ar jis iš tikrųjų įvyks. V. Zelenskis kiek anksčiau nurodė, kad neplanuoja vykti į Davosą dalyvauti ten rengiamame kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume. Jis nusprendė likti Ukrainoje po neseniai įvykdytos Rusijos naktinės atakos, kuri gali dar labiau padidinti energetikos krizę.
„Be abejo, šiuo atveju renkuosi ne ekonomikos forumą, o Ukrainą, tačiau viskas bet kurią akimirką gali pasikeisti“, – antradienį, sausio 20 d., žurnalistams teigė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidento kanceliarija nepatvirtino, kad susitikimas įvyks. V. Zelenskio trečiadienį Davose nebuvo.
„Politico“ pranešė, kad V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas turėtų įvykti po JAV prezidento Gazos Ruožo „Taikos tarybos“ posėdžio. Tuo metu „Axios“ skelbė, kad ketvirtadienį numatytas susitikimas įvyks tuo metu, kai specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas vyksta į Maskvą atskirai susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau patvirtino informaciją apie ketvirtadienį planuojamą V. Putino ir S. Witkoffo susitikimą, informavo valstybinė naujienų agentūra TASS.
Kyjivas yra pareiškęs, kad taikos susitarimas yra „90 proc. parengtas“, nors kai kurie daugiausiai ginčų keliantys punktai, pavyzdžiui, iš dalies okupuoto Donbaso regiono likimas, dar nėra išspręsti. Ukraina ne kartą atmetė Maskvos reikalavimą, kad Ukraina išvestų pajėgas iš šio rytinio regiono. V. Putinas iki šiol atmetė visus pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo ir toliau kelia maksimalistinius reikalavimus.
Davose – Umerovo susitikimai su JAV atstovais: štai kas aptarta
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas papasakojo apie susitikimus Davose su JAV atstovais Steve‘u Witkoffu ir Jared‘u Kushneriu. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Bloomberg“: Putinui neoficialiai perduotas Ukrainos taikos planas
Rusijos vadovui Vladimirui Putinui buvo neoficialiai perduotas taikos plano projektas, dėl kurio susitarė Ukraina ir Europos partneriai. Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais.
Pasak šaltinių, V. Putinas taikos plano projektą gavo sausio mėnesio pradžioje.
Dokumentą Kremliaus vadovui perdavė jo pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Šaltiniai pokalbyje su žurnalistais pažymėjo, kad V. Putinas dabar turi laiko parengti pastabas ir pasiūlymus dėl numatomų derybų, kuriose dalyvaus JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
Be to, agentūros pašnekovai pabrėžė, kad Kremlius taikos plano projektą laiko reikšmingu „žingsniu į priekį“.
Vis dėlto dokumente vis dar nėra atsakymų į daugelį Maskvai svarbių klausimų.
Taip pat šaltiniai žurnalistams teigė, kad Rusija yra įsitikinusi, jog būtent J. Kushneris padėjo sukurti derybų pagrindą ir struktūrizuoti dialogo su V. Putinu procesą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukraina atakavo naftos terminalą Krasnodaro krašte: nuostoliai siekia dešimtis milijonų
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centras „Alfa“ dronais atakavo naftos terminalą „Tamannaftohaz“ Krasnodaro krašte, Rusijoje. Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai siekia apie 50 mln. JAV dolerių, praneša „Unian“, remdamasis šaltiniu tarnyboje.
Šis terminalas yra vienas didžiausių Juodosios jūros regione ir užtikrina naftos, dujų ir amoniako perkrovimą. Jo rezervuarų parkas, skirtas naftos produktams ir suskystintoms dujoms laikyti, sudaro daugiau nei 1 mln. kubinių metrų.
Atakos metu buvo apgadinti technologiniai vamzdynai prieplaukose. Taip pat buvo apgadinti keletas rezervuarų. Juose buvo užfiksuoti uždarymo įrangos pažeidimai, dėl kurių įvyko naftos produktų nuotėkis ir tolesnis užsidegimas.
Bendras gaisro plotas buvo apie 7 tūkst. kvadratinių metrų. Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai sudaro apie 50 mln. JAV dolerių.
„SBU toliau sistemingai smogia pagrindiniams Rusijos energetikos ir eksporto arterijoms, kurios užtikrina lėšų įplaukimą į agresoriaus šalies biudžetą ir tiesiogiai finansuoja karą prieš Ukrainą. Tokių objektų sunaikinimas yra kritiškai svarbus siekiant susilpninti priešo ekonomines ir logistines galimybes“, – pridūrė saugumo tarnybos šaltinis.
Anksčiau ketvirtadienį „Financial Times“ skelbė, kad JAV ir Ukraina aptarė galimybę pasiūlyti Rusijai ribotas paliaubas, kurios apimtų ugnies energetikos infrastruktūrai nutraukimą kaip dalį platesnių pastangų sumažinti karo intensyvumą. Šį pasiūlymą JAV ir Ukraina gali pateikti Rusijai numatytose trišalėse derybose.
Pagal šią idėją Rusija nutrauktų oro smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, įskaitant elektrines, šildymo sistemas ir vandens įrenginius, mainais į tai, kad Ukraina nutrauktų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir Rusijos „šešėlinį laivyną“.