Savo valstybės paslaptis įvertinęs vos keliais tūkstančiais dolerių, kanadietis jas parduodavo rusams.
Pasiūlė paslaugas
Rusijos šnipų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį, tačiau atvejis, kai slaptos informacijos nutekinimu apkaltinamas Vakarų valstybės pareigūnas, pats siūlantis perduoti karines paslaptis, nėra eilinis.
Jaunesnysis leitenantas Jeffrey Paulas Delisle'as yra pirmas per pastaruosius dešimtmečius Kanadoje sučiuptas šnipas. Vyras 2007 metais pats nuėjo į Rusijos ambasadą Otavoje ir pasisiūlė už pinigus atskleisti slaptą informaciją.
Alga – nesvarbu
Pirkti karines paslaptis iš J. Delisle'o paskatino nedidelė kaina – vos trys tūkst. JAV dolerių per mėnesį. Pats kanadietis teigė, kad į kitą pusę perėjo labiau dėl ideologinių priežasčių. Esą parsiduoti jį privertė ir po dešimties metų žlugusi santuoka.
„Tai buvo mano, kaip J. Delisle'o, gyvenimo pabaiga, savotiška savižudybė“, – prisipažino skandalo kaltininkas. Beveik penkerius metus jis ramiausiai vogė slaptą informaciją, prie kurios turėjo prieigą darbe, ir pats nunešdavo ją į Rusijos ambasadą. Tarp nutekintų duomenų – įslaptintų Kanados ir jos valstybių sąjungininkių karinių objektų informacija.
Kanadietis rusams perduodavo ir ataskaitas apie organizuotą nusikalstamumą, politinius veikėjus bei kitą įvairiausio pobūdžio informaciją, kuri Rusijai gali būti aktuali. Tarp perduotų duomenų buvo elektroniniai laiškai, telefonų numeriai, kiti įslaptinti žvalgybos pareigūnų kontaktiniai duomenys.
Kremliaus pinklės
Rusai greitai pajuto kraujo kvapą ir spaudė J. Delisle'ą. „Jie turėjo mano nuotraukas. Turėjo ir mano vaikų nuotraukas. Puikiai supratau, kam visa tai buvo reikalinga“, – aiškino kanadietis. Dirbdamas rusams jis anaiptol nesijautė saugus.
Kanadiečiai tvirtina, kad išdaviko nutekinta informacija nėra itin reikšminga ir nepadarys daug žalos valstybei ir jos sąjungininkėms. Vis dėlto skandalas sudavė rimtą smūgį Kanados įvaizdžiui. J. Delisle'ui už valstybės paslapčių perdavimą kitai valstybei gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
