Po rungtynių Š. Jasikevičius sakė, kad „AS Monaco“ komanda turėjo daugiau motyvacijos, tačiau pralaimėjimas Barselonos ekipai vis tiek yra labai skaudus.
„Jie buvo labiau motyvuoti, atsižvelgiant į aplinkybes, jiems galbūt buvo šiek tiek lengviau. Tai didelis smūgis mūsų komandai. Mes turime surasti kelią, kaip atsitiesti ir toliau varžytis.
Turbūt reikės keleto dienų. Labai sunkus momentas ir sunkus mačas“, – kalbėjo treneris.
Ar tokioje organizacijoje kaip „Barcelona“ įmanoma rasti motyvacijos kovoti dėl trečios vietos?
Manau, kad turi rasti motyvacijos. Vis tiek yra atvažiavę žmonių, jie žiūri rungtynes, visi nori, kad laimėtum. Sutinku, kad sunku, kad skaudus tas pralaimėjimas pusfinalyje. Reikia rasti. Kažkiek jos radome, kažkiek – ne. Vis tiek yra geriau būti trečiam nei ketvirtam, bet nepavyko.
„Barcelona“ pakeitė skrydžio laiką. Kodėl toks sprendimas buvo priimtas?
Jį priėmėme kartu kaip organizacija. Visi nori keliauti namo po penkių dienų čia. Visi nori tai pamiršti. Tai paprastas sprendimas.
Praėjus dviem paroms nuo pusfinalio prieš „Real“, ar galite apibūdinti, kaip komanda gali pavirsti iš tokios, kuri žaidė prieš „Baskonia“ į tą, kurią matėme prieš Madridą?
Šios rungtynės turi savo specifiką. Kiekvienas mačas yra atskira situacija. Daug nervų, daug spaudimo.
Tikriausiai mes neradome kelio, kaip susitvarkyti su tuo geriausiu įmanomu būdu. Mūsų forma buvo gera. Kaip ir sakėme, kaip žaidėjas, turi rasti būdų kaip susitvarkyti su tuo spaudimu, kaip treneris – turi nuraminti savo komandą.
Maniau, kad kiekviename pusfinalyje, finalo ketverte pirmos 15 minučių yra labai sudėtingos ir turi nurimti, bet mes neradome būdo to padaryti ir dėl to sumokėjome.
Ką galite pasakyti apie Roko Jokubaičio augimą ir ar jis jau pasiekė lemiamų rungtynių žaidėjo statusą?
Nežinau, kas tas lemiamų rungtynių žaidėjo statusas. Jis žaidžia visur. Pernai žaidė Belgrade finaliniam ketverte.
Manau, kad kaip ir komanda jis kažkur perdegė, kažkokiose situacijose jam nepavyko, bet tai nieko nekeičia. Mes visi labai mylime Roką, esame juo patenkinti. Yra žmogiška žaisti blogai, nepataikyti.
Jeigu galvotume apie visą komandą, tai blogiausia, kad pusfinalyje nežaidėme kaip komanda, bandėme viską spręsti po vieną.
Kokias pamokas galima išsinešti iš šio finalo ketverto?
Daugiau mažiau viskas buvo aišku, kad bus nervai ir sunku viską valdyti. Ėjome į finalo ketvertą daugiau mažiau užtikrinti, kad turime daug žaidėjų vyresnių nei 30 metų, su didele patirtimi, bet nepavyko. Net nežinau, kokios tai pamokos. Šnekame daug, labai artimi esame štabe, visi daug diskutuojame, kažką iš to išgausime. Kiekvienas kluptelėjimas turi būti kaip didžiulė pamoka.
