Auklėti linksmus, greitai nuoskaudą pamirštančius ir vėl veiklos besiimančius, atvirus vaikus gan lengva - išsakytų pastabų jie neima giliai į širdį, neužsisklendžia savyje ir neima protestuoti. Ką daryti, jeigu jūsų vaikas yra itin jautrus, jeigu kritika žeidžia itin stipriai, o kiekvienas griežtesnis žodis iššaukia ašarų upes ar apatiją?
Kodėl mano vaikas jautrus?
Visų pirma reikėtų suprasti ir pasistengti įvertinti, kodėl jūsų vaikas toks jautrus. Gali būti, kad jį užgaulioja ugdymo įstaigoje ar kieme, tad papildomos neigiamos emocijos dar ir iš tėvelių pusės tikrai gali emociškai žlugdyti. Gali būti, kad jam stipriai nesiseka mokykloje ar lankomame būrelyje, tad gavęs kritikos iš tėvų (suprantama, kad jūs auklėjate, o ne kritikuojate, tačiau vaikui tikrai gali pasirodyti kitaip) jis jaučiasi dar prastesnis, nieko nemokantis ir negebantis. Jeigu manote, kad vaikas jautriai ir audringai reaguoja būtent dėl šių priežasčių, tai stenkitės jas šalinti - pakalbėkite su vaiku apie galimas patyčias, patikinkite jį, kad jis yra puikus žmogus, niekuo neblogesnis nei pašaipūnai. Jeigu kamuoja mokymosi nesėkmės, tai daugiau laiko skirkite namų darbams, juos atlikite kartu, pasigilinkite į vaikui sunkiau suvokiamas temas bei būtinai papasakokite, kad anaiptol ne visi privalo būti didūs matematikai - pasauliui reikia ir sportininkų, ir aktorių, ir literatų, tereikia atrasti savyje slypinčius gabumus! O pats svarbiausias dalykas yra būti geru, maloniu, atjaučiančių žmogumi.
Visai normalu ir tai, kad vaikas jautrus yra be jokios priežasties - juk visi esame skirtingi, vieni ramesni ir mąslesni, pergalvojantys ir savy kaupiantys kiekvieną griežtesnį ir piktesnį žodelį, o kiti atvirkščiai - degtukai, kuriuos sunku išmušti iš vėžių.
Kaip bendrauti su jautruoliu?
Man nepatinka tavo sprendimai ir elgesys, o tu man patinki. Kiekvieną kartą subarę jautruolį labai aiškiai pasakykite už ką jį barate ir paaiškinkite, kad tai visai nesusiję su juo pačiu. Barate ne todėl, kad vaikas blogas, o todėl, kad blogi jo sprendimai arba elgesys. Paaiškinkite, kad jį mylite, kad jūsų meilė visai nepriklauso nuo vaiko elgesio, tačiau netikęs elgesys jus skaudina ir liūdina.
Bandom po truputį. Perdėtai jautrūs vaikai neretai būna kiek lėtesni, linkę labai daug galvoti ir savyje kaupti visas nuoskaudas. Gavę dozę kritikos jie tik susijaudina, išsigąsta ir nesugeba suprasti ir įvertinti, ką reikia daryti kitaip, kaip pasikeisti. Bandykite kalbėti švelniau, keiskite vaiko elgesį po truputį, nekelkite balso ir savo poziciją išsakykite kuo suprantamiau ir trumpiau.
Kas tave skaudina? Stebėkite savo vaiką ir supraskite, kokios situacijos jį labiausiai jaudina, kada ašarų ir liūdesio būna daugiausiai - gal vaikui paniką kelia, kuomet jūs jį auklėjate viešioje vietoje, matant bendraamžiams? O gal jis sunkiau priima informaciją ir panikuoja, kuomet pastabas išsakote, kai vaikas jau pavargęs? Auklėjimo procesą stenkitės padaryti maksimaliai komfortišką, tik tuomet iš jo bus naudos - tikrai verta nusiraminti patiems ir vakare pasisodinti vaiką prie puoduko arbatos arba pasikalbėti kartu gaminantis vakarienę.
