Paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas
Remigijus RAINYS
Su prostitucija kovojantys policijos pareigūnai neslepia, kad jų pastangos demaskuoti seniausios pasaulyje profesijos "vaidilutes" ir jų sutenerius dažnai primena kovą su vėjo malūnais. Atrodytų, kad beveik visame pasaulyje pripažinus lietuvaičių grožį ir talentą meilės žaidimuose, mūsų šalyje jau senokai turėtų būti jaučiamas vietinių prostitučių stygius. Šiaip ar taip, Lietuvoje dar nėra tiek daug turtingų žmonių, kurie už meilės naktį mokėtų po kelis šimtus ar net tūkstančius eurų. Prieš kelis metus didžiuosius šalies miestus užplūdusios pigios nelegalės iš Baltarusijos ir Ukrainos dabar jau tampa retenybe. Tačiau daugelio laikraščių puslapiuose ir internete mirgėte mirga skelbimai apie erotinio masažo paslaugas, nors "masažistės" dažniausiai neturi jokio medicininio išsilavinimo ir lotynų kalba tegali įvardinti tik intymiausias savo "pacientų" galūnes.
Teisėsaugininkai jau seniai pripažįsta, kad beveik nė viena, nors kartą jiems įkliuvusi naktinė plaštakė savo profesijos nemetė ir per antrą, trečią, ar "nioliktą" sulaikymą. Prostitutės dūsauja tik dėl to, kad joms reikės tris dienas ar net savaitę darbuotis veltui, kad kompensuotų sumokėtas baudas. Realiomis laisvės atėmimo bausmėmis retkarčiais "apdovanojami" tik suteneriai, kurie įkliūva gana retokai. Kol mūsų valdžios vyrai vis dar neapsisprendžia, ar ne laikas įteisinti prostituciją ir taip nukreipti į valstybės biudžetą mažiausiai pusę pinigų, kurie patenka į "vaidilučių" globėjų rankas, sąvadautojų gretos tikrai nepraretės. Juo labiau, kad bedarbystės kamuojamuose kaimuose ir mažuose miesteliuose apie prekybą savo kūnu svajoja ne viena jauna moteris ar mergina. Žinia, jog savo aplinkoje ir klientų, ir globėjų rasti nelengva, todėl provincialės ir traukia į didmiesčius, užkibdamos ant tariamų geradarių kabliuko.
Apmokestintos visos paslaugos
Viename Kauno rajono miestelyje, dar neseniai vadintame Lietuvos romų sostine, gyvenusi Jolita G. (29 m.), kurios baudžiamoji byla netrukus nukeliaus į teismą dėl asmens ir dėl nepilnametės įtraukimo į prostituciją, pripažinta nukentėjusiąja, todėl jos ir kitų šio pasakojimo herojų vardai pakeisti. Taigi, išsituokusi su vyru, Jolita bandė susirasti darbą ir apie tai pasiskelbė laikraštyje "Noriu". Pasirodžius skelbimui, jai skambinę vyrai klausdavo, ar neteikianti lytinių paslaugų. Moteris pradžioje atsisakinėdavo, tačiau laikas bėgo, o rimtų pasiūlymų dirbti taip ir nepasitaikė. Todėl vis labiau į skolas klimpusi Jolita pagaliau apsisprendė ir sutiko atsiduoti vienam iš eilinį kartą paskambinusiųjų. Romualdu pasivadinęs Batniavoje gyvenantis vyriškis už kiekvieną susitikimą ir lytinį aktą moteriai mokėjo po 100 litų. Provincijos miestelyje tai nemaži pinigai, tačiau Romas atvažiuodavo vos kelis kartus per mėnesį. Kartą jis paklausė, ar Jolita nenorėtų aptarnauti ir daugiau vyrų. Moteris sutiko. Netrukus jai paskambino kaunietis Armandas ir, prisistatęs Romo draugu, pasiūlė persikelti į didmiestį. Vyriškis Jolitą apgyvendino vienoje ramioje Palemono gatvelėje esančiame bute. Dvi savaites moteris ilsėjosi, o Armandas, nereikalaudamas jokio atlygio, atveždavo jai pavalgyti, rūkalų ir kavos. Tačiau vieną dieną naujasis globėjas atvyko su savo sugyventine Inga ir pranešė, jog laikas pradėti dirbti. Inga siųsdavo į laikraščius skelbimus, kad rudaplaukė rudakė mergina teikia masažo paslaugas, ir nurodydavo savo mobilaus telefono numerį. Ji pati susitardavo su lytinių santykių norinčiais klientais ir nurodydavo jiems buto, kuriame gyveno Jolita, adresą. Telefonu perspėta Jolita atvykėlius įsileisdavo ir pasimylėjusi pasiimdavo pinigus. Moteriai buvo liepta už valandą imti po 100 litų, o už pusvalandį - po 60. Jei kas norėdavo pasilikti nakčiai, turėdavo pakloti apie 400 litų. Pusę visų gautų pinigų Jolita atiduodavo Arnoldui ir Ingai. Kadangi kasdieną šie atsiųsdavo po tris - keturis, o kartais net po šešis moters glamonių ištroškusius vyrus, tai į sutenerių rankas byrėjo gana nemažos sumelės. Tačiau Arnoldas nepamiršdavo kas mėnesį pasiimti dar po 150 litų už buto nuomą. Neretai Inga skambindavo Jolitai ir liepdavo skubiai susiruošti, nes klientas jos pageidauja į namus ar į kokią pakaunės pirtelę. Tokiais atvejais "į darbo vietą" moterį savo mersedesu veždavo pats Arnoldas. Jei pasitaikydavo šykštus užsakovas, kuris pagailėdavo kelių dešimčių papildomų litų taksi, tai Arnoldas Jolitą parveždavo ir namo.
Atostogos - tik suteneriui leidus
Pirmą kartą prostitutė ir darbdaviai susipyko, kai jų, iš anksto neįspėjusi, Jolita savaitei išvažiavo aplankyti susirgusio tėvo. Sutenerių porelė pareikalavo sumokėti 700 litų baudą. Atidavusi reikiamą sumą, Jolita ir toliau priiminėjo vyrus, o Arnoldui ir Ingai atiduodama pusę gaunamų pinigų. Dar viena, dabar jau 350 litų bauda, Jolitai buvo paskirta, kai ji norėjo ilgėliau nei suderėta pabūti su jai patikusiu klientu. Šiam vyrui išėjus, Jolita paskambino Ingai ir pagrasino, kad, jei nebus paisoma jos asmeninių norų, išvažiuos į kaimą. Atskubėję darbdaviai "maištą" numalšino akimirksniu: atėmė iš moters mobilųjį telefoną ir kelioms dienoms užrakino bute, įspėję, jog "atostogų" ji gali išeiti tik jiems leidus.
Su pristatymu į vietą
Kitame nedideliame Kauno rajono miestelyje gyvenanti septyniolikametė Julija tiems patiems suteneriams į rankas pateko po to, kai susipyko su tėvais ir šie ją išvarė iš namų. Mergina pasiguodė pažįstamam Ryčiui, kuris suvedė ja su Arnoldu. Vyriškis su nepilnamete susitiko degalinėje prie Nemuno salos ir pasiūlė jai apsigyventi jo bute Vilijampolėje. Arnoldas pažadėjo merginai surasti darbą ir dvi savaites kasdien jai duodavo maždaug po 10 litų maistui. Pagaliau jis pasiūlė Julijai verstis prostitucija, žadėdamas pats užtikrinti "stogą". Suteneris tikino, kad mergina greitai praturtės, ir žadėjo jai sulaukus aštuoniolika metų kartu su sugyventine Inga išleisti dirbti į Ispaniją. Už butą ir maistą nepilnametei mokėti nereikėjo. Arnoldas nesiryžo geismus tenkinti ištroškusių vyriškių įsileisti į savo motinai priklausiusį butą, juo labiau, kad už komunalines paslaugas senoji mokėjo pati. Todėl Juliją siūlydavo tik su "pristatymu į kliento pageidaujamą vietą". Nors taip suteneris uždirbdavo mažiau, tačiau per kelis mėnesius sau į kišenę įsikišo per 600 litų. Bent jau tokią sumą teigė užsidirbusi Julija, kuriai pagal susitarimą turėjo atitekti pusė klientų sumokėtos sumos.
Ilgokai stebėti sugyventiniai buvo sulaikyti, kai savo "darbuotojas" vežė į namus po eilinio užsakymo. Jie jau buvo suspėję pasiimti sau priklausančią Jolitos ir Julijos iš klientų gautų pinigų dalį. Pareigūnai surinko ir kitų, jų nusikaltimą įrodančių įkalčių, todėl teismas leido Arnoldą suimti, o vėliau suėmimo terminą pratęsė. Ingai prokuratūra paskyrė kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o vėliau paėmė ir jos asmens dokumentus. Teismo procesas Kauno apygardos teisme prasidės, kai bus gautos paskirtos fonoskopinės ekspertizės išvados.
"Madam" registruosis policijoje
Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai tikisi, jog jiems pavyks rimčiau pričiupti žymiai platesnę veiklą išvysčiusią sąvadautoją. Įtarimai dėl prekybos žmonėmis ir pelnymosi iš kitų žmonių vertimusi prostitucija pareikšti taip pat iš pakaunės kilusiai J.S. (26 m.), kuri prostitucija ir sąvadavimu vertėsi beveik dvejus metus. Moteris butus savo nelegaliam verslui nuomodavosi prestižinėse Kauno vietose. Kiekviename kambaryje (butas būdavo trijų ar keturių kambarių) būdavo apgyvendinama po merginą, kurios už valandą seksualinių paslaugų imdavo po 100 litų, o už pusvalandį - po 70 litų. Už butų nuomą mokėdavo J., o klientus moterys susirasdavo reklaminių laikraščių skelbimuose. Derybas su jais telefonu vesdavo tuo metu laisva mergina. Konspiracijos sumetimais pogrindinių viešnamių adresai buvo nuolat keičiami. Prostitutės ir pačios vykdavo pas klientus į namus ar darbovietes, pasirinkdamos tas taksi firmas, kurios nuolatinėms klientėms teikdavo nuolaidas. Prireikus užsakovus aptarnaudavo ir pati "Madam", klientams prisistatydama Editos vardu. Anksčiau moteris jau ne kartą bausta už prostituciją. J. S. firmoje dirbo dvi nepilnametės, kurių vieną Jolitai pardavė kol kas nenustatyti trys asmenys, o kita viešnamyje atsidūrė patėvio iniciatyva. Apklausiama šešiolikametė tikino, kad nesuspėjo užsidirbti nė lito, nes klientams atrodžiusi pernelyg jauna ir nepatraukli. Įtariamoji sąvadautoja augina du mažamečius vaikus, todėl ją sulaikius nebuvo kreiptasi į teismą dėl suėmimo. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, J. S. turės nuolat registruotis policijoje. Iš jos paimti asmens dokumentai.
2005 m. spalio 14 d. publikuotas žurnalisto Remigijaus Rainio straipsnis „Kaimo mergelės myli(si) už pinigus”, kuriame pateikiama informacija ir apie tai, kad J. S. buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos žmonėmis ir pelnymosi iš kitų žmonių vertimusi prostitucija. Straipsnyje pateikta neteisinga informacija, kad J. S. sąvadavimu vertėsi beveik dvejus metus ir kad jos firmoje dirbo dvi nepilnametės, kurių vieną J. pardavė kol kas nenustatyti trys asmenys, o kita viešnamyje atsidūrė patėvio iniciatyva.
Paneigdami šią informaciją, pažymime, kad 2006 m. kovo 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. S. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. (Prekyba žmonėmis) ir 307 str. 3 d. (Pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos) padarymo. Atsiprašome dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo.
