Stanislovas VARNECKAS
Du berniukai, du bernai
Susikovė mirtinai.
O dėl ko vaikinai kaunas,
Negi mums svarbu? Gal jaunas
Kraujas užvirė širdy,
Gal alaus per daug skrandy.
Dėl panų gal susipyko
Ar kitų rimtų dalykų...
O vaikinai narsiai grumias -
Muša, kanda, traukia, stumia.
Nors veidukai kruvini,
Bet narsos vis dar pilni.
Tik staiga bernelis vienas
Trūkteli iš ratų ieną,
Užsimoja, suka - pokšt!
Priešas krenta - keberiokšt!
Viso kaimo šunys loja:
Petras Povilą prilojo...
***
Kaime - pensijų diena.
Šniokščia, šlama karčema.
Iš "kranų" barmenė Morta
Kiekvienam po pilną kvortą
Pričiurlena su puta -
Sukasi vikri, greita.
O kai publika sušyla,
Morta į visus prabyla:
- Vyrai, be ilgų kalbų
Naują akciją skelbiu:
Kas devynias išragaus,
Tas dešimtą veltui gaus.
Vyrai ploja. Jiems patinka
Ir alus, ir šeimininkė.
Stena pensininkas žlibas,
Trečią kvortą įsikibęs.
Jaunesni ir vikresni
Jį pralenkia ir linksmi
Gardžiai juokias iš senuko:
- Nesistenki, gausi trūkį.
Ne, kvortelė dešimta
Nebe tau, tėvuk, skirta.
Vakarėja. Aiškiai matos:
Prie stalų retėja gretos,
Bet pilnėja po stalu
Ir kieme po mėnuliu.
Dar minutė, dar kita,
Ir darbotvarkė baigta:
Krenta paskutinis vyras -
Baigiasi dienos turnyras
***
O į barą tuo metu
Petras įslenka. Graudu
Tokį vyrą pamatyti:
Akys kaip bepročio švyti,
Krečia Petrą drebulys,
O juk vyras ne bailys.
- Morta, Morta, aš su iena
Prietėlį paklojau vieną.
Oi, kas bus man! Oi, kas bus!
Lįsiu gyvas į kapus.
Praskalavus tuščią kvortą,
Šitaip jam atsako Morta:
- Tu tik vieną? Tai nerimta!
Šiandien aš paklojau šimtą.
Tik pažvelki po stalu
Ir kieme po mėnuliu.
Lai padrybso. Atsistos
Iki pensijos kitos.
