Garth kalva, Kardife, Velse, yra Pietų Velso akmens anglių telkinio dalis, turtinga anglies bei geležies ištekliais. Daugelį šimtmečių vietos gyventojai eksploatavo šį regioną. Pavyzdžiui, kaimyninė gyvenvietė Pentyrch, kadaise buvo gausiai romėnų apgyvendinta stovykla.
Juos į Britaniją ir atviliojo regionai, turtingi mineraliniais ištekliais.
Per visą istoriją, kasyba buvo laikoma viena labiausiai varginančių ir pavojingiausių darbo sričių. Romėnų laikais, kasyboje buvo įdarbinami vergai ar netgi pažeidžiamiausia visuomenės dalis - vaikai.
Žiūrint į plienines duris, aprūdijusius vamzdžius ir instaliacines įrangas, darosi akivaizdu, kad kasykla buvo apleista jau ganėtinai senai. Bet koks paviršius čia padengtas nuolaužomis, rūdimis arba dulkėmis. Galima tik įsivaizduoti, kaip kažkada po sunkios ir alinančios darbo dienos tamsoje ir dulkėse šiais tuneliai kursuodavo pavargę šachtininkai. Iš užrašo ant sienos „Ian Dury“ galima teigti, kad čia darbavosi ir didelis šio roko ir rokenrolo muzikos atlikėjo gerbėjas.
Ši kasykla klestėjo nuo XIX a. pab. iki XX a. pr., kuomet nuo kasybos priklausė pramonės revoliucija. Šiuo laikotarpiu Kardife buvo daugiau akmens anglių sankaupų nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje.
Apleistų šachtų tyrinėjimas tapo itin populiari veikla dėl įvairių priežasčių. Vieni žmonės domisi šių vietų istorija bei archeologija, kiti – tunelių sandara ir geologija, o dar kitiems vaikščiojimas po apleistus požeminius pasažus kelia jaudulį ir vidinį pasitenkinimą.
Tai išties unikali vieta, apgaubta daugybe istorijos. Vis tik, prieš ruošiantis į ekskursiją po kasybos tunelius, lankytojai turėtų žinoti, kad tai potencialiai pavojinga vieta. Požeminių tunelių archeologai įspėja, kad retkarčiais nuo sienų ar lubų gali nukristi uolienų gabalai, tad nereikėtų pamiršti šalmo, smūgiams atsparios avalynės ir, žinoma, šviesos žibintų.
