K. Lavrinovičius: buvo ir dar skaudesnių nesėkmių nei makedonams

Komentuoti

2011-09-17 16:11

Lietuvos rinktinės krepšininkas Kšyštofas Lavrinovičius šiame Europos čempionate toli gražu nerodo savo geriausio žaidimo ir buvo toli nuo optimalios sportinės formos. Pats krepšininkas pripažįsta, kad iš vėžių jį išmušė ir ilgą laiką kankinę nugaros skausmai.

Kalbėdamas ir apie tą nelemtą ketvirtfinalio mačą su makedonais, rinktinės narys tikino, kad Lietuvos komanda buvo patyrusi ir daugiau tokių apmaudžių nesėkmių, o geriausias pavyzdys - 2004 metų Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalis prieš Italiją.

„Taip, prisimenu ir dar skaudesnių,- Pavyzdžiui, 2004 metų olimpiada, kai mes pralošėme italams dėl patekimo į finalą. Šį mačą tikrai įsiminsiu“,- sakė K.Lavrinovičius.

- Ar pagerino nuotaiką pergalė prieš slovėnus?

- Taip, aišku, truputį pagerino. Aišku nevisai, bet bent jau kažkiek, nes pralaimėjimai geriausiai užsimiršta tada, kai iškovoji pergales.

- Kai kurie komandos draugai sakė, kad ir po pergalės prieš slovėnus vis dar galvoja apie tą mačą su Makedonija.

- Tai be abejo. Dar ilgai galvosime, net jei praeis 3 mėnesiai ar pusę metų. Galvosime, kad galėjome pasiekti daugiau.

- O kas labiausiai kankina iš to mačo? Kad reikėjo neprarasti kamuolio, laiku prasižengti ar kad visai kitaip žaisti tas rungtynes?

- Ne, paprasčiausiai aš paskutinio momento mače niekada nesureikšminu. Todėl, kad pralaimėjo viso komanda. Jei vienas žaidėjas ten kur nors klaidą padaro, jokiu būdu negalima jo kaltinti. Mes visi leidome prie mūsų priartėti, patys kalti, kad nutiko tokia situacija mače. Būtume pirmavę šešiais ar septyniais taškais ir ta viena klaida nebūtų nieko lėmusi.

- Ko gero labai apmaudu, kad pas varžovus tų pagrindinių žaidėjų buvo labai mažai, šeši ar septyni.

- Taip, be abejo. Ir aš tikrai negalvoju, kad jie yra stipresni už mus.

REKLAMA

- Kaip pats savo žaidimą vertini? Atrodo, kad kol kas negali atrasti savo žaidimo.

- Taip, negaliu atrasti savęs čempionate. Daug įtakos padarė ir trauma. Dabar jaučiuosi gerai, bet vis vien dar nėra tos kondicijos. Komanda treniravosi, praėjo visą tą etapą, o aš praleidau dvi brangias savaites.

- Komandos draugai įvairiai sako, kad čempionate tas spaudimas labai jus veikia.

- Aišku, ir malonu, bet ir slegia. Bet mes esame patyrę žaidėjai. Juk žaidėme ir Eurolygos finaliniuose ketvertuose. Suprantame, kad reikia daugiau į varžybas žiūrėti, o ne į visą spauda. Bet, aišku, kad jaunesniems krepšininkams tai yra sunkoka. Trukdo susikaupti.

- Po rungtynių su makedonais komanda susilaukė labai daug kritikos. Teko kažką skaityti spaudoje po to mačo?

- Ne. Aš viso čempionato metu praktiškai nieko neskaičiau, ką rašo. Jeigu ir nusiperku laikraštį, tai nebent žinias kokias paskaitau. Bet šiaip tai internete nieko stengiuosi neskaityti.

- O iš kur atsirado tie žodžiai, kad reikia toliau žaisti, niekas dar nesibaigė?

- Treneris surado labai gerų žodžių. Užvedė komandą, o mes radome jėgų, nes po tokių rungtynių ne tai kad fiziškai sunku, bet emociškai ir morališkai atsitiesi.

- Ar galima sakyti kad tai yra skaudžiausias pralaimėjimas tavo karjeroje? Ar buvo ir skaudesnių?

- Taip, prisimenu ir dar skaudesnių. Pavyzdžiui, 2004 metų olimpiada, kai mes pralošėme italams dėl patekimo į finalą. Šį mačą tikrai įsiminsiu.

- O bronzinės rungtynės su Argentina

- Na taip, bet tada nepasakyčiau, kad mes buvome stipresni. Buvome panašaus pajėgumo komandos. Bet tada, kai pralaimėjome italams, mes buvome tikrai stipresni, lygiai taip pat kaip ir mače prieš Makedoniją.