Po įspūdingos pergalės pasaulio čempionato ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Kęstučio Kemzūros veide šypsenos nesimatė. „Patikėkite, aš laimingas, tačiau labai pavargau psichologiškai“, – teigė treneris, kuris pažymėjo, jog Lietuvoje krepšinis, tarsi žmogaus gyvenimas, atlaiko visas negandas ir niekada nemiršta.
„Sužaidėme nuostabias rungtynes. Buvome puikiai pasiruošę tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ypač psichologiškai. Argentina turėjo labiau jausti spaudimą. Jie žinojo, kad gali pralaimėti daugiau, nei mes. Argentina – puiki komanda, turinti nuostabius, patyrusius žaidėjus bei labai gerą trenerį. Tačiau mūsų pranašumas buvo ilgesnis atsarginių žaidėjų suolelis ir mes juo pasinaudojome“, – po rungtynių teigė treneris.
Strategas, paprastai nemėgstantis išskirti savo komandos žaidėjų, šį kartą pažymėjo puikų Roberto Javtoko žaidimą: „Mūsų komanda žaidė puikiai, tačiau aš noriu išskirti kapitoną. Robertas, nors ir nepelnė taškų, neįtikėtinai žaidė gynyboje. Jis sužaidė fantastiškai.“
Pasiteiravus, kaip K. Kemzūrai pavyko su jauna komanda pasiekti tokį rezultatą po lietuvių fiasko prieš metus, treneris pažymėjo komandinę dvasią: „Esame maža tauta, bet fenomenalu, jog visada randame išteklių, būname kartu ir niekada nepasiduodame. Krepšinis – tarsi šalies ar žmogaus gyvenimas. Mūsų šalis turi daug sunkių momentų, bet išliekame gyvi. Gali mus mušti, nugalėti, bet negali sunaikinti. Tai yra svarbiausia dalis.
Stengiausi surinkti visus geriausiu žaidėjus, bet mes esame geriausi tada, kai būname kartu. Nors dėl įvairių priežasčių negalėjome sukviesti visų geriausių krepšininkų, tačiau šie vaikinai gavo galimybę. Tai buvo iššūkis jiems ir man. Man buvo sunkiausia atsirinkti dvyliktuką. Įsivaizduokite, kaip buvo sunku tai pasakyti atkritusiems žaidėjams. Gali būti skirtingos taktikos, skirtingos rungtynės, bet laimi komanda.“
Eimantas Skersis
