Juokas – vaistas be recepto

Kamuoja stresas, nuovargis, rudeninis slogutis ir visa puokštė įvairiausių negalavimų? Nusijuokite! Tai ne tik pataisys jūsų nuotaiką, bet ir pagerins savijautą – be jokių vaistų ir be gydytojo recepto!

Ar juoktis sveika? Taip. Nors mokslininkai kol kas dar nėra tikri, kas būtent gerina sveikatą: pats juokas ar jo priežastis – teigiamų emocijų antplūdis? Akivaizdu viena: juokas ir geros emocijos neatsiejami, o šis darnus ansamblis gali ne tik pakelti nuotaiką, bet ir pataisyti sveikatą.

Kas vyksta juoko metu?

Žmogui juokiantis organizme vyksta ir tam tikri fiziologiniai pakitimai. Pavyzdžiui, pastebimai sumažėja streso hormonų. To rezultatas – pagerėjusi nuotaika, dingęs nuovargis. Dėl gilaus ir intensyvaus kvėpavimo gerėja kraujotaka, dingsta kraujagyslių spazmai.

Juokas – tai visų pirma ypatingas kvėpavimo būdas: įkvėpimas tampa ilgesnis, gilesnis, o iškvėpimas – trumpas, bet toks intensyvus, kad iš plaučių išstumiamas visut visutėlis oras. Taip užkertamas kelias organizme kauptis kenksmingoms medžiagoms. Intensyviai juokiantis įsitempia veido ir kūno raumenys, pakyla pulsas ir kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, tad smegenys ir visi organizmo audiniai geriau aprūpinami deguonimi. Tuo juokas labai panašus į lengvą mankštą. Derinant juoką su judesiu – pavyzdžiui, juokiantis ir mojuojant rankomis – galima gerokai padidinti širdies susitraukimų ritmą. Atlikus eksperimentą nustatyta, kad 1 minutė intensyvaus juoko pakelia širdies ritmą taip pat, kaip 10 minučių mankštos su irklavimo treniruokliu.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad juokas stiprina imuninį organizmo atsaką į infekcijas, didina ląstelių imunitetą, aktyvuoja specifinių antikūnų, kovojančių su ligomis, gamybą.

Juokiantis gerėja kraujotaka smegenyse – tai lemia ne tik faktas, kad į smegenis patenka daugiau oro, bet ir veido mimika juoko metu. Šie pokyčiai gerina žmogaus emocinę būklę, padeda sukoncentruoti dėmesį, didina darbingumą.

Juoko metu aktyvuojamos vidaus sekrecijos liaukos, tad keletas minučių juoko inspiruoja organizme pokyčius, skatinančius ląstelių atsinaujinimą ir jaunėjimo procesus.

Juokas taip pat padeda sparčiau deginti kalorijas. 10-15 minučių juoko sudegina iki 50 kca. Tiek yra viename gabalėlyje šokolado. Nors naudoti juoką lieknėjimui vargu ar pavyks: tam, kad numestumėte 500 g kūno svorio, tektų juoktis ne mažiau kaip 12 valandų.

Ar juokas – geriausi vaistai?

Ar juokas naudingas? Ar jis suteikia energijos? Ne visi mokslininkai tiki, kad būtent juokas pozityviai veikia mūsų protą ir kūną.

Dauguma juoko tyrimų nebuvo itin plačios apimties, ne visi jie atlikti reglamentuotais metodais. Be to, dauguma mokslininkų tuos tyrimus atliko su jau turima išankstine nuostata – įrodyti pozityvų juoko poveikį.

Juokas bene akivaizdžiausiai veikia skausmą. Daugybė tyrimų parodė, kad po juoko laikinai sumažėja arba visai dingsta įvairaus pobūdžio chroniški skausmai.

Tačiau viena svarbiausių problemų tiriant juoką – tai, kad sudėtinga nustatyti, kokį poveikį daro juoko priežastis, o kokį – pats juokas.

Pavyzdžiui, tyrimai gali parodyti, kad žmonės, kurie dažniau juokiasi, rečiau serga. Bet kas galėtų paneigti, jog juokiasi jie dažniau kaip tik dėl to, kad yra sveikesni ir turi daugiau priežasčių būti linksmi?

Galima nustatyti, kad žmonės, sergantys ta pačia liga, bet besijuokiantys daugiau, yra energingesni nei niūresnieji pacientai. Bet, kita vertus – galbūt pirmieji tiesiog yra optimistai ir pozityvus jų nusiteikimas padeda lengviau kovoti su liga?

Juokas gerina gyvenimo kokybę. Juk juokas – visų pirma socialinis reiškinys. Teigiamas poveikis gali pasireikšti ir dėl to, kad gerėja jūsų santykiai su aplinkiniais, draugais. Nuoširdus juokas su artimais žmonėmis padidina bendrumo jausmą, skatina geranoriškumą, supratingumą, pagalbą vienas kitam. Juokiantis su gera kompanija savaime pagerėja savijauta ir sveikata.

Juokas juokui nelygu

Ekspertai išskiria apie 400 skirtingų juoko atspalvių ir net sukūrė juoko klasifikacijos sistemą. Pagal tai, kokių balsių juokiantis ištariama daugiausia, galima išskirti 5 juoko tipus:

1.    U tipo juokas (žmogui juokiantis girdimas chu-chu-chu). Iš juoko čia mažai kas belikę, tėra tik jo regimybė. Tokiu juoku žmogus dažniausiai bando užmaskuoti savo vidinį nerimą. U tipo juokas būdingas baikštiems, įtariems, piktų kėslų turintiems žmonėms.

2.    O tipo juokas (cho-cho-cho). Toks juokas dažnai būna nevaldomas, panašus į griaustinį. Jis gali būti skirtas pašaipai arba protestui išreikšti, taip juokiasi savimi pasitikintis ir neabejojantis savo pranašumu žmogus. Kartais toks juokas gali atrodyti pagyrūniškas arba grasinantis, su ironiškos abejonės, kritikos gaidele.

3.    I tipo juokas (chi-chi-chi). Ironija ir piktdžiuga. Tai tarsi paslėptas, maskuojamas, užspaustas, sarkastiškas juokas. Taip besijuokiantis žmogus kol kas negali atskleisti savo vidinių jausmų, tačiau turi pretekstą, jam vienam suvokiamą potekstę tokiam juokui. I tipo juokas – labiau ne nuoširdus juokas, o pašaipa.

4.    E tipo juokas (che-che-che). Ne itin patrauklus, negarsus juokas. Trumpas, nervingas, tarsi prievarta išspaustas. Pagal tokią juoko manierą galima atskirti prisitaikėlius, padlaižūnus – taip juokiamasi išgirdus nejuokingą pokštą, bet norint įsiteikti pašnekovui. Kuo daugiau balsių e – tuo daugiau juoke piktdžiugos, įžūlumo, silpnai maskuojamos neapykantos. Taip besijuokiantys žmonės linkę išlaikyti distanciją pašnekovo atžvilgiu bet stengiasi sudaryti artimumo ir draugiškumo iliuziją.

5.    A tipo juokas (cha-cha-cha). Tai – pats tikriausias juokas, vadinamas kvatojimu. Jis eina iš širdies, kupinas harmonijos su supančiu pasauliu, neslepiamo džiaugsmo. Taip juokiamasi kai iš tikrųjų linksma, būtent tokiam juokui akompanuoja visi kūno raumenys.