Kurdams toks sprendimas atrodo kaip išdavystė, o Jungtinėms Valstijoms – pragmatiškas ir strategiškai naudingas žingsnis.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Donaldas Trumpas per pirmąjį asmeninį susitikimą Baltuosiuose rūmuose purškė savo vardo kvepalų laikinajam Sirijos prezidentui Ahmedui al-Šaraa ir juokavo apie Sirijos lyderio žmonų skaičių.
„Kiek žmonų turite? – Vieną. – Nes niekada nežinau“, – juokėsi JAV lyderis.
Dabar jų santykiai atrodo draugiški.
Tačiau iki Asadų dinastijos nuvertimo pagrindiniai Amerikos draugai ir sąjungininkai Sirijoje buvo kurdai, kurių ten yra apie 2 milijonai. Sirijos demokratinėms pajėgoms (SDF) ant žemės, o JAV – ore, kartu pavyko nugalėti „Islamo valstybę“ ir įkalinti apie 10 tūkstančių džihadistų teroristų ir jų bendrininkų.
Pergalinga sąjunga turėjo ir neformalų susitarimą: Sirijos šiaurės rytuose gyvenantys kurdai de facto ten gavo autonomiją, kurią padėjo išsaugoti JAV karinė parama.
JAV nutraukė paramą kurdams
Tiesa, bėgant metams amerikiečių dosnumas blėso, o 2026 m. sausio 1-ąją Baltieji rūmai karinę pagalbą visiškai nutraukė.
„Kurdams buvo mokamos milžiniškos pinigų sumos, jiems buvo duodama nafta ir kiti dalykai. Tad jie tai darė labiau dėl savęs, o ne dėl mūsų“, – teigė D. Trumpas.
O naudotis situacija skuba laikinasis Sirijos prezidentas al-Šaraa. Jau mėnesio pradžioje jis pradėjo karinę operaciją prieš kurdų kontroliuojamas teritorijas šiaurinėje dalyje. Sirijos kariuomenė sėkmingai įžengė į Rakos regioną ir perėmė pagrindinių dujų bei naftos objektų kontrolę.
„Pirmą kartą per 14 metų Deir ez-Zoras yra vienos valdžios kontrolėje, o visi jo turtai ir ištekliai sugrįžo jo žmonėms“, – kalbėjo Deir ez-Zoro gyventojas Saad Al-Saad.
Teritorijų užėmimas suderintas su JAV
Agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, skelbia, kad Sirijos vyriausybės kariuomenės vykdomas teritorijų užėmimas – visiškai suderintas su Jungtinėmis Valstijomis.
Baltųjų rūmų pasiuntinys Sirijai Tomas Barrackas pareiškė, kad Vašingtonas dabar siekia bendradarbiauti su Sirijos valstybe ir nėra suinteresuotas kurdų autonomijos palaikymu.
Karinės operacijos kulminacija tapo momentas, kai al-Šaraa pasirašė paliaubų dokumentą. Nors pasirašymo metu jis prie stalo sėdėjo vienas, dokumente matomas ir Sirijos kurdų karinio lyderio Mazlumo Abdi parašas.
„Sirijos valstybinės institucijos įžengs į visą Sirijos teritoriją šiame regione, tačiau kai kuriose vietovėse esama tam tikrų jautrių aplinkybių. Siekiant išvengti bet kokių susirėmimų, saugumo pajėgos bus formuojamos iš vietos gyventojų“, – teigė Sirijos prezidentas Ahmed Al-Sharaa.
Iš kalėjimo pabėgo teroristai
Remiantis Sirijos žiniasklaidos informacija, susitarime numatyti papildomi 14 punktų. Pagal juos kurdai turi integruotis į Sirijos kariuomenę, perduoti Damaskui pasienio kontrolės punktus, energetikos infrastruktūrą bei kalėjimus, kuriuose laikomi „Islamo valstybės“ teroristai.
Tačiau vos kurdų pajėgoms pasitraukus iš vieno miesto, iš Šadadžio kalėjimo pabėgo mažiausiai 200 žemo rango „Islamo valstybės“ kovotojų. Šiuos skaičius pateikė JAV, o Damaskas pripažino, kad pabėgo 120 kalinių, iš kurių 81 vėliau buvo sulaikytas.
„Jie nusprendė daugiau nebešvaistyti gyvybių ir išteklių apsaugai, nors tai yra itin pavojinga situacija, nes dalis šių „Islamo valstybės“ kovotojų iš karto grįžo prisijungti prie atgimstančio IS judėjimo“, – teigė Arabų ir islamo studijų instituto vyresnysis dėstytojas Allanas Hassaniyanas.
Remiantis „Reuters“, Amerika pažadėjo kurdams, kad jei Sirijos kariuomenės puolimo metu pakenks civiliams arba bus prarasta „Islamo valstybės“ kalėjimų kontrolė – Vašingtonas juos gins.
O kol kas Sirijos Demokratinės pajėgos turėtų priimti paliaubų sąlygas ir integruotis į vieningą valstybę, pasak TV3 Žinių kalbinto eksperto, kuris dirba Jungtinėje Karalystėje, paliaubos tiek Sirijai, tiek kurdams yra būtinas žingsnis.
„Jie negali amžinai gyventi nuolatinės grėsmės sąlygomis. Ir pati Sirijos vyriausybė negali toliau kariauti keliuose frontuose vienu metu. Todėl susitarimas yra būtinas abiem pusėms“, – teigė Arabų ir islamo studijų instituto vyresnysis dėstytojas A. Hassaniyanas.
JAV traukiasi iš tų konfliktų, kurie nėra naudingi
Kita vertus, kurdai jaučiasi palikti buvusio pagrindinio sąjungininko – Amerikos. Kovoje su „Islamo valstybe“ jie neteko apie 15 tūkstančių karių.
„Kurdai buvo staiga palikti tarp skirtingų jėgų: Sirijos vyriausybės, IS – nes dalis Sirijos pajėgų turėjo IS ženklus ant uniformų, taip pat turkų ir Turkijos valstybės. Kurdų požiūriu, tai yra tarptautinė išdavystė“, – tikino Arabų ir islamo studijų instituto vyresnysis dėstytojas.
Tačiau D. Trumpas, akivaizdu, vadovaujasi ne sentimentais, o MAGA politika ir siekiu pasitraukti iš visų konfliktų, kurie Jungtinėms Valstijoms neatneša tiesioginės materialinės naudos.
Po „Islamo valstybės“ pralaimėjimo toliau remti kurdus ir jų autonomiją tapo tiesiog nenaudinga. Panašu, kad kur kas paprasčiau bendradarbiauti su vieningos Sirijos lyderiu al-Šaraa, kuris siekia suvienyti šalį ir kurti draugiškus santykius su pagrindiniais tarptautiniais veikėjais – Jungtinėmis Valstijomis, Turkija ir Izraeliu.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
