Praėjusių metų lapkritį J. Jocytė sudarė trejų metų sutartį su ASVEL akademija, bet beveik visą laiką praleidžia treniruodamasi su pagrindine moterų komanda.
Lietuvė jau spėjo tapti rekordininke – visų laikų jauniausia krepšininke, žaidusia aukščiausios Prancūzijos lygos ir Eurolygos rungtynėse.
Čia J. Jocytė iš karto atsidūrė žvaigždžių apsuptyje, su kuriomis nuolat treniruojasi ir tobulėja – lietuvės pozicijoje rungtyniauja dukart WNBA čempionė Alysha Clark. Kaip sako pati, tenka būti ir apstumdytai, bet tai duoda vis naujų pamokų kiekvieną dieną.
Nors atvykus dėmesys buvo didelis ir palaipsniui mažėjo, neseniai žinomas Prancūzų krepšinio leidinys „Basket“ neseniai savo straipsnyje uždavė retorinį klausimą – ar J. Jocytė – moterų krepšinio Luka Dončičius?
Panašumų lietuvė ir NBA superžvaigždė iš Slovėnijos tikrai turi – abu būdami keturiolikmečiai jau tapo pagrindinių komandų nariais ir gerino įvairius rekordus.
„Smagu, kad yra ką lygiuotis“, – tv3.lt sakė po kiek daugiau nei savaitės 15-ą gimtadienį švęsianti J. Jocytė.
Šiuo metu ji ne Prancūzijoje, o Turkijoje, kur su Lietuvos moterų krepšinio rinktine ruošiasi itin svarbiam mūšiui atrankoje į 2021 m. Europos krepšinio čempionatą.
Manto Šerniaus auklėtinės pirmadienį nusileido Stambule, kur atsidūrė „burbule“.
Mūsiškės ketvirtadienį kausis su Serbijos rinktine – pagal tvarkaraštį šios rungtynės turėjo vykti Lietuvoje, bet FIBA ėmėsi pokyčių dėl COVID-19 pandemijos.
Serbės po dviejų turų kol kas žengia be pralaimėjimų, lietuvių sąskaitoje – viena pergalė.
Į Europos čempionatą pateks grupės nugalėtojos ir penkios geriausios antras vietas užėmusios rinktinės.
Norėdamos pakovoti dėl aukščiausių grupės vietų lietuvės privalo įveikti Serbiją. Pralaimėjimas paliktų teorines galimybes žengti į pirmenybes, bet praktiškai tą padaryti būtų itin sudėtinga.
Šias rungtynes ketvirtadienį, 17 val. tiesiogiai transliuos TV6 kanalas. Rungtynes taip pat galėsite stebėti naujos kartos televizijoje „Go3“.
„Turime kautis, neturime ko prarasti - bus tik vienerios rungtynės, todėl galime atiduoti visą save“, – sako J. Jocytė.
Tv3.lt kviečia skaityti interviu su jaunąja krepšininke apie gyvenimą Prancūzijoje, Tony Parkerį ir mėgstamiausius žaidėjus.
Prieš beveik lygiai vienerius metus prisijungei prie ASVEL akademijos. Ar esi patenkinta tuo ką radai Prancūzijoje?
Sąlygos superinės, ko tikėjausi – tą ir gavau. Visus metus tokios ir išliko. Tuo labai ir džiaugiuosi.
Papasakok, kokios sąlygos suteikiamos akademijoje?
Dažniausiai kambaryje gyvename po dvi, jeigu esi pilnametė jau leidžia vienai gyventi. Yra atskira prancūziška mokykla, visi einame į ją. Šį sezoną su akademija beveik nesportuoju, – jeigu reikia, kartais padedu jaunimui, bet šiaip dirbu su moterų komanda.
Kaip sekasi mokslai – ar pavyko jau pramokti prancūzų kalbos ir jaustis laisvai?
Per vasarą turėjau papildomų pamokų, tai tikrai man davė daug. Pati pastebėjau progresą, tą sakė ir kiti. Mokykloje yra sunku, kalba tik prancūziškai, būna sunku susigaudyti, bet po truputį vis geriau suprantu. Kalbėti galiu, bet dar nedrąsiai. Manau, kad prabėgus dar vieneriems metams jau galėsiu laisvai kalbėti.
Kaip atrodo tavo diena – juk vis dar mokaisi, o dar turi ir treniruotis, žaisti?
Atsikėlusi einu į mokyklą, kurioje būnu dvi valandas. Iš karto po pamokų važiuoju į treniruotę. Grįžusi pavalgau, vėl keliauju į mokyklą dviems valandos, tada vėl į treniruotę. Po jos skiriu laiką atsigavimui – šaltos, karštos vonios. Kai grįžtu, būna jau apie septinta valanda vakaro – pavalgau, paruošiu namų darbus ir tokia rutina būna kiekvieną dieną.
Ar tokiame įtemptame grafike atsiranda laisvų dienų ir ką mėgsti per jas veikti?
Dažniausiai sekmadieniai būna laisvi. Labiausiai patinka nueiti pasivaikščioti į miestą ar į parką. Tiesiog pabūti su savo mintimis, atsipalaiduoti. Tikrai yra sunku, daug minčių būna po visos savaitės.
Kiek tavo kasdienybę koreguoja Prancūzijoje įvestas karantinas?
Mano asmeniniam gyvenimui tai didelės įtakos neturėjo. Dabar karantinas yra švelnesnis. Gyvenimas vyksta kaip ir prieš tai – mokykla ir treniruotės. Viska lieka taip pat, tik sumažėjo rungtynių skaičius. Tai yra didžiausias minusas.
ASVEL valdo Tony Parkeris – tikra krepšinio legenda, su kuria ir tau teko pabendrauti. Koks tai žmogus, vadovas?
Labai rūpestingas žmogus. Vienodai rūpinasi tiek moterų, tiek vyrų komandomis. Ateina į treniruotes, sudalyvauja, pasidalina patarimais. Dažnai bando suburti vyrų ir moterų komandas, kad kartu kažkur išeitume, susipažintume. Jam rūpi kiekvienas žmogus, ne vien pats klubas kaip visuma.
Lietuvoje prieš išvykdama jau spėjai tapti fenomenu, sulaukdavai daug dėmesio ir stipriai pakėlei moterų krepšinio populiarumą. Ar šiuo klausimu Prancūzijoje lengviau, kai turbūt sulauki ne tiek daug dėmesio ir gali ramiai sportuoti?
Ta banga, ačiū Dievui, nuėjo su visu dėmesiu (juokiasi). Šį sezoną galiu ramiai sportuoti, tai yra žymiai geriau.
Bet kalbant apie tą patį dėmesį, prancūzų žurnalas „Basket“ tave palygino su Luka Dončičiumi. Ką pačiai reiškia tokie palyginimai?
Palyginimas smagus, nes L. Dončičius dabar yra labai didelė žvaigždė. Lygina dėl to, kad mūsų kelias panašus – jis irgi 14 metų pasirašė sutartį su pagrindine „Real“ komanda, kaip ir aš su moterų čia. Smagu, kad yra ką lygiuotis.
O kaip pats L. Dončičius – patinka kaip krepšininkas ar turi mėgstamesnį žaidėją?
Aišku patinka, seniai jau jį seku, dar prieš patekimą į NBA. Jis vienas mėgstamiausių žaidėjų, bet pačio mėgstamiausio neturiu. Jau nuo seno labiausiai patinka Lukas Lekavičius ir kol kas man užtenka to, ką turime Lietuvoje. Iš pradžių reikia žiūrėti į savas, o vėliau žiūrėsime į kokias dar žvaigždes reikia lygiuotis (juokiasi).
Dažnai atsiduri vietinės spaudos akiratyje?
Praėjusiais metais dažnai, šiais metais jau rečiau. Būna, kad parašo kokį sakinį, pastraipą, bet tokių didelių interviu jau nebūna.
Treniruojiesi su pagrindine ASVEL komandoje, kurioje – WNBA čempionė, kitos garsios krepšininkės. Kiek vien tokios pratybos padeda tobulėti ir kokie pagrindiniai dalykai, kurių jos tave moko?
Komanda ant popieriaus yra labai aukšto lygio. Yra iš ko mokytis kiekvieną dieną. Alysha žaidžia mano pozicijoje, tai apstumdo ir pamoko. Kiekvieną dieną gaunu stimulą.
Kaip sekasi bendrauti su moterų krepšinio žvaigždėmis?
Labai priklauso nuo žmonių, bet kalbant apie mano komandą, nė viena nelaiko savęs didele žvaigžde. Kiekviena žino savo vaidmenį ir nereikia joms nieko įrodinėti. Už aikštelės ribų taip pat visos labai draugiškos.
Šį sezoną turėjai bėdų su čiurna – kaip jautiesi dabar, prisijungusi prie rinktinės ir ar esi pasiruošusi žaisti?
Viskas gerai, manau esu pasiruošusi žaisti.
Serbijos rinktinė – labai pajėgi, vieną jų žaidėją pažįsti asmeniškai. Kokios dvikovos galime laukti?
Jos yra laikomos favoritėmis, į mus taip niekas tikrai nežiūri. Bet tai įtakos mums neturi. Kaip sakė Gintarė Petronytė, tikrai galime, nors jos ir tituluotos – turime kautis, neturime ko prarasti – bus tik vienerios rungtynės, todėl galime atiduoti visą save.
Pirmadienį atvykote į Turkiją, kur atsidūrėte „burbule“. Kaip atrodė Jūsų kelionė ir kokias sąlygas radote Stambule?
Atvykus iš karto pasitiko ir nuvežė specialus transportas. Viskas saugu, net nesijaučia, kad esi Turkijoje, nesupranti, kad esi kažkur užsienyje, nes niekur negali išeiti, tik iš viešbučio į salę ir atgal. Net į lauką negali išeiti.
