Merginos teigimus šis laimėjimas priklauso ne jai, o treneriams Tomui Genevičiui, Martai Alešiūnaitei, širdies draugui Tautvydui Ambraziūnui, draugams ir šeimos nariams.
„Nesitikėjau pirmosios vietos. Buvo tik nedidelė viltis. Juk visos merginos viliasi laimėti. To mes čia ir einame, - kalbėjo Veronika. – Mūsų kategorijoje niekada negali būti tikras, kurią vietą užimsi“.
Paklausta, ar pamena akimirką, kai suprato laimėjusi, sportininkė prisipažino, kad sukosi tik viena mintis. „Supratau, kad viską, ką darėme, atsipirko ir pasiteisino: trenerių kantrybė ir begalinės mano pastangos“, - šypsojosi atletė.
Kiek vėliau ji pasakojo, kad vaikinui Tautvydui nebuvo lengva. „Ypatingai paskutines dvi savaites iki varžybų. Tikrai buvo akimirkų, kai jam tekdavo patylėti, nes būdavau pikta, nors nebuvau teisi. Bet pasiruošimo metu tikrai nebuvau tokia, kaip pasakoja kitos merginos. Mano maisto racionas buvo gana dėkingas, jausdavausi pavalgiusi, galva tikrai gerai veikė, mokslai gerai sekėsi“, - pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė.
Sekmadienį Lietuvos jaunimo čempionė į sceną žengs kartu su suaugusiųjų kategorija. „Bandysiu, žiūrėsime, kaip atrodysiu šalia jų“, - šyptelėjo V. Iljinaitė.
