50-metis specialistas kaip žaidėjas į Atėnų „Panathinaikos“ atvyko iškart po jų laimėto Eurolygos titulo namuose 2007 m., o nuo to laiko finalo ketvertas Graikijos sostinėje nevyko.
Bendraudamas su Lietuvos žiniasklaida Šaras nestokojo geros nuotaikos ir išskyrė didžiausią pasikeitimą Atėnuose nuo 2007 metų.
„Miestas pernelyg nepasikeitė, – Krepsinis.net sakė Š.Jasikevičius. – Tokie miestai kaip Atėnai, Stambulas yra senoviniai miestai, niekas čia per daug nesikeičia.“
„Man United! Let's go, baby“, – sustabdęs interviu, prabėgusiam bičiuliui šaukė Šaras.“
„Miestas nelabai pasikeitė, bet OAKA tai – kaip sapnas, – pratęsė lietuvis. – Lyginant, ką turėjome ir kaip viskas buvo. Ji – išvis kitokia dabar, ne žalia koridoriuose. Įdomiai.“
Prieš pusfinalį su Pirėjo „Olympiacos“ Š.Jasikevičius vaizdžiai pakalbėjo ir apie Lietuvą suskaldžiusią frazę apie tik vieną komandą šalyje.
„Kilo civilinis karas... Noriu padėkoti krašto apsaugai, kad sulaikė tankus prie Kaišiadorių, kurie varė iš Vilniaus į Kauną. Didžiuojuosi tikrai armija, kad suvaldė situaciją, – juokėsi Šaras. – Nebūkime supuvę. Paprastas vienas bajeris. Gal jis kažkam nepatinka. Sirgaliai... Aš dar juos kažkiek suprantu: sėdi, neturi, ką veikti gyvenime, parašo komentarą... Bet kad mūsų visuomenės formuotojai, kai kurie jau labai didieji, eitų su tokiomis antraštėmis...
Sakau, žmonės nebūkime tokie supuvę, pajuokaukime. Nes kitaip tokie interviu ir bus: labai stiprus varžovas ir taip toliau... Kai per sezoną reikia duoti 400–500 interviu, supranti, kad turi teisę į humorą. Jei kiti nesupranta, čia jų problemos.“
– Finalo ketvertas Atėnuose jums – pirmas kartas. Ar tai ypatingesnis kartas nei Berlynas, Abu Dabis?
– Nežinau. Aišku, kažkiek įdomiau, bet tuo pačiu – ir daugiau problemų. Ir bilietų daugiau reikia, ir visi atvažiuoti nori. Ir pliusai, ir minusai. Šiaip tai – jokio skirtumo, kur finalo ketvertas. Galvojome, kad bus pernai kažkas skirtingai, bet buvo viskas taip pat. Eilinis finalo ketvertas. Žinoma, bet jo negalima vadinti eiliniu, norisi gerbti šitą dalyką, nes čia patekti – žiauriai sunku.
– Kaip nepriimti finalo ketverto kaip normalaus dalyko?
– Aš nepriimu kaip normalybės. Dabar, kai atvažiuoji, viskas yra sava, faina, bet per sezoną būna momentų, kai galvoji, kad niekas nesiklijuoja. Tada reikia dirbti toliau, stengtis, nepamesti savo kelio. Dabar – smagu, pagalvoji, kiek yra praeita, bet norisi daugiau.
– Kokios stadijos dabar komanda pasitinka finalo ketvertą?
– Įdomiai. Atkrintamųjų serija, tos ketverios rungtynės, daug reikalauja. Laikotarpis toks atrodo buvo žemyn, prieš „Žalgirį“ buvo labai gerų momentų ir po to atrodo, kad viską prarandi. Tikiuosi, kad galėsime pakilti į dar aukštesnį lygį, nes būtent to reikės, jei norime kažką nuveikti čia. Keistas jausmas, nes labai rimtų rungtynių neturėjome, treniruotės atrodė normalios, galėtų būti ir daugiau. Bet visi sveiki, varome toliau ir reikia kovoti.
– Su Georgios Bartzoku esate nuolatiniai finalo ketverto dalyviai. Kas yra svarbiausia ruošiantis žaisti su „Olympiacos“?
– Komandinis žaidimas, kamuolio judėjimas, kaip apriboti lengvus taškus. Visada akcentai tie patys. Manau, kad niekas nekalba apie jų greitą puolimą. Jie dabar daug bėga, viena geriausių Bartzoko komandų puolime, greičiau žaidžia ir taip pat efektyviai.
– „Fenerbahče“ turi geriausią gynybos reitingą Eurolygoje, o finalo ketverte – keturios geriausios komandos pagal jį. Anksčiau buvo sakoma, kad puolimas laimi rungtynes, gynyba – titulus. Bet šis sezonas buvo unikalus, nes nė viena Eurolygos komanda varžovų pagal vidurkį nepaliko žemiau 80 taškų. Ar Eurolyga jau tapo puolimo lyga?
– Manau, kad taisyklės, žaidėjų mentalitetas, visuomenė... Niekas nevertina gynybos kaip anksčiau. Man yra svarbi gynyba, svarbios abi aikštės pusės.
– Turėjote du skirtingus mačus su „Olympiacos“, bet Aleksandras Vezenkovas abiejuose įmetė vis tiek po 24 taškus. Matėte daug žaidėjų per savo karjerą, bet ar Vezenkovas dėl savo žaidimo stiliaus yra vienas unikaliausių jūsų matytų?
– Norėčiau, kad jei įmestų 24 taškus, tai jog įmestų kaip pirmame mače. Viskas buvo apsunkinta, taip, buvo padaryta kelios klaidos, bet jis pataikė daug sunkių metimų. Antros rungtynės mūsų buvo labai blogos gynyboje ir nesinori tokio vaizdo rytoj. Bet puolime žaidėme visai gerai, žiūrėsime. O dėl Vezenkovo, problema, kad jis turi tiek būdų įmesti taškų, kad sunku kažką pasakyti. Svarbiausia, reikia turėti žmones prie jo, kurie neužsnūstų. Jis vis prakerta, pabėga... Tikrai daug būdų turi, kaip susirinkti taškus.
– Po pergalės prieš „Žalgirį“ sakėte, kad daug kas jumis netikėjo. Dabar irgi yra panašiai. Ar tai padeda labiau supykdyti ir motyvuoti žaidėjus?
– Finalo ketverte reikia ieškoti būdų ne kaip motyvuoti, o labiau nuraminti. Čia visi ateina su tokiu emociniu užtaisu... Gali nuo to subyrėti. Žiūrėsime, kaip čia bus, komanda su patirtimi, galvoju, kad turėtų susitvarkyti.
– Kaip tokiam žaidėjui kaip Talenui Hortonui-Tuckeriui susitvarkyti su pirmu finalo ketvertu?
– Aš tik bandau pateikti pavyzdžius. Niekada nereikia meluoti, kad labai kažką gerai darai. Esu sudegęs aibę rungtynių ir pasakau, kodėl sudegiau. Bandau jiems padėti, bet tu už juos nieko nepadarysi.
– Yra naratyvas, kad šitas pusfinalis – tikrasis finalas.
– Naratyvų dabar labai daug buvo. (įbėga Thomasas Walkupas) Ir pernai apie graikišką finalą, ir taip toliau. 40 minučių yra – daugiau nieko.
– Šitas vyrukas, kuris ką tik įbėgo, Eurolygos karjerą pradėjo pas jus, pastatėte jį įžaidėju. Ar tikėjote tokiu jo virsmu?
– Pasirašiau jį kaip antrą numerį, po to iš reikalo tapo pirmu. Po to pagalvoji, kiek kvailas buvai, kad pasikvietei jį žaisti antru numeriu. Bet kai pasikvietė „Olympiacos“, jau galvojau, kad jis toks bus. Jis – stabilumo simbolis. Jis niekada nepasikeis, žinai, ką iš jo gausi kiekvieną dieną. Čia yra klasiškas žaidėjas.
– Praeityje turėjote ryškų apsižodžiavimą su Bartzoku, tada pastarasis sakė, kad viską išsprendė meilė „Man United“. Žinant ir Tomo Masiulio meilę šiam klubui, galbūt tarp Eurolygos trenerių yra ir daugiau specialistų, su kuriais randate sutarimą šia tema?
– Yra „interistai“, va, žurnalistai... Serdžio yra „interistas“. Šiandien teko pasikalbėti ir su „madridistomis“, vėl blogai... Visi mes susiskaldę, pajuokaujame apie futbolą. Labai smagu, kad galiu su Mančesterio „United“ dabar įsiterpti į kažkokį pokalbį, turbūt, po 12 metų. Nes reikėjo tik tylėti ir galvą laikyti nulenktą. Smagu. Norisi tokio bendravimo. Ir MVP šiandien tapo mergaitė, kuri paklausė Nando (De Colo) apie jo sudėtingą vardą. Šiandien per treniruotę vadinau jį Bruno keletą kartų. Malonu, nes šabloniškas bendravimas su spauda užknisa.
– Žinojote tą Nando De Colo vardą?
– Man atrodo, žinojau, bet tikrai buvau užmiršęs.
– Ar netrūksta Ergino Atamano, kad būtų daugiau ugnelės?
– Nebūtų šabloniško bendravimo, ane?
– O jus liūdina dabartinė PAO situacija?
– Tu galvoji apie save. O kas dėl jų, tik parodo, kaip yra sunku patekti į finalo ketvertą. „Valencia“ – antra Eurolygos komanda. Čia nėra siurprizas. Gal po 0:2, taip, niekas nebūtų už juos cento statęs. Bet prieš seriją... Antra komanda žaidžia prieš įkrintamųjų ekipą, turime gerbti „Valencia“.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
