Sausa teoretikė. Taip apie dizainerę Jolantą Talaikytę sako tie, kurie negali VDA Kostiumų dizaino katedros profesorei atleisti už taiklias stilisto Manto Petruškevičiaus atžvilgiu viešai paleistas kritikos strėles
Gyvenime ši „sausa teoretikė“ spinduliuoja šiltą bei stiprią energiją ir atrodo, atleiskite už moterišku pavydu nuspalvintus žodžius, nepadoriai jaunai. Ką tik atšvęsti 25 kūrybos metai, regis, kone susiję su dizainerės gimtadieniu. Galbūt moteris jaunėja, nes kasdien atiduoda save smalsiems ir talentingiems jaunuoliams – būsimiems dizaineriams?
Gyva teorija
Taip, didžiąją dalį gyvenimo Jolanta skyrė Dailės akademijos studentams. „Šiuo metu, galima sakyti, didžiąją savo laiko dalį skiriu dėstytojo veiklai, – sako Jolanta. – Kiek trunka tas „šiuo metu“? Turbūt jau 15 ar 17 metų.“ (Užsikvatoja.) Tiek laiko dizainerė, dėstytoja, docentė, o vėliau ir profesorė dėsto komercinės mados kursą vyresniųjų kursų studentams. „Kas yra komercinė mada? Mada, kuri nesibaigia tik podiumu, mada, jungianti visus niuansus nuo estetinio iki ekonominio ir net psichologinio. Laikai keičiasi, ir studentai jau ateina galvodami, kaip ir iš ko jie gyvens, tad įvaldę šią vieną sudėtingiausių dizaino šakų iš akademijos išeina pasiruošę gyvenimui.“
Trečius metus profesorė skatina studentus dalyvauti projekte „Aš myliu internacionalinę madą“. „Puiku, kad jauni žmonės atsigręžia į savo šaknis, turi sąlytį su mūsų etnine kultūra, tačiau šiuolaikiniame kontekste. Lietuvių dizaineriai turi būti atviri pasauliui, tačiau turėti ir savo išskirtinių kostiumo dizaino bruožų. Tik taip jie nesutriks ir bus atpažįstami kultūrų maišalynėje. Mūsų absolventai laimi tarptautinius konkursus: Agnė Kuzmickaitė, Giedrius Paulauskas, Rasa Abromaitytė – jų kolekcijos buvo pakankamai subtiliai tautiškai paženklintos.“
Komercija ir polėkiai
Pagrindinis darbas, dėl kurio ir pakvietė ją dėstytojauti, – kaip specialistę ryšiui su komercija ir pramone, atgaivinti šią šaką, dėstyti komercinės mados kursą. Buvo ilgi darbo su Vilniaus modelių namais ir drabužių fabriko „Rožė“ metai. Du kartus per metus kolekcijas „Rožei“ Jolanta kuria jau gerą dešimtį metų. „Tai viena iš rimčiausių kūrybos dalių. Taip, komercinė, pramoninė mada dažnai įspraudžia į tam tikrus rėmus, tačiau tai turi savito grožio: pirmiausia mada turi tarnauti žmonėms. Drabužis – ne tik gražus, bet ir patogus bei ne per daug brangus pasiūti.“
Arčiausiai širdies Jolantai vis dėlto asmeninė kūryba. Atsiriboti nuo visko ir kurti jausmines – kelionių, įspūdžių, gyvenimo inspiruotas – kolekcijas. Bet... kolekcijas visada galima atidėti, o įsipareigojimai lieka. Lieka ir neišgyventos kūrybinės emocijos. „Mąstau: ateis vasara – siuvinėsiu, megsiu, kursiu papuošalus... Prisipirkau gražiausių pieštukų, turiu pridovanotų priemonių. Visa tai laukia. Kartais bijau, kad tai ir liks amžina laukimo stadija...“ Vis dėlto laikui bėgant tai, kas iš pradžių buvo truputį primesta, tampa labai miela, tad dabar svarstyklės vis dažniau nusveria akademijos naudai.
Sėkmė – nuoseklumas
Pareiginga ir reikli dėstytoja Jolanta Talaikytė štai ką papasakotų apie dizainerę Jolantą Talaikytę: „Nuosekli dizainerė, pradėjusi nuo komercinės mados, jau 25 metus dirba šioje srityje. Tai yra jos sėkmė. Dėl to, kad jau tiek metų rengia žmones, yra perkama, ji turi savitą stilių – santūri klasika, sumišusi su ją gyvinančiomis naujomis konstrukcijomis. Jos kuriamoje madoje visada galima atrasti ir romantizmo elementų, šiek tiek bohemiškumo: kaspinėlių, volanėlių, siuvinėjimo. Mėgsta grafikos linijas, jos atsispindi konstrukcijose – kanteliai, siūlės, kirpimo sprendimai. Medžiagos natūralios ir labiau tinkančios klasikiniam vartotojui – puri vilna, tvidas, žakardas, linas. Mėgstamiausia – pilkšva dumblo spalva, dažnai pagyvinta rausva, raudona, mėlyna ar violetine spalvomis. Firminis ženklas – liemenuoti trumpi kostiumėliai smėlio laikrodžio forma – toks siluetas dominuoja visoje retrospektyvoje.“ Pagalvotų ir pridurtų: „Ir kelnės žemu klynu!..“
Parodomoji praktika
Vartojamoji mada, sumišusi su atrasta stilistika, ir sukūrė Jolantos vadinamąjį parodinį etapą – kartais su mažais demonstravimais, kartais su ekspozicija. „Parodoje modelį gali apžiūrėti ilgesnį laiką. Atsiskleisti plačiau ir visapusiškiau. Man visada smagu parodyti viską, gal ne visiškai tobulai, bet tai, kas mane domina, kuo aš mėgaujuosi – eskizavimas, fotografija, juvelyrika. Atskleisti savo kūrybos visumą ir net dalyvauti tame procese. Parodyti, papasakoti. Leisti žmogui prisiliesti, pajausti, suprasti.“
Tad nuo savo misijos – šviesti Jolanta tikrai nepabėgs. O ir nesiruošia. Svarbiausia – ji sugeba ne tik šviesti, bet ir šviesti iš vidaus.
