Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė lankėsi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK), kur buvo priimamas sprendimas „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ projekto.
Komentuoti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros perdavimo procesą ji atsisakė ir tikino, kad visais klausimais žurnalistai turėtų kreiptis į antstolę.
Mes kalbėjome ne apie konkretų šitą atvejį, mes kalbame apskritai apie sistemos darbą. <...> Tai yra bendro pobūdžio, kaip turėtų veikti ši sistema, taip mes ir stengsimės dirbti. Tai uždaras posėdis ir tikrai negalėčiau atsakyti“, – apie posėdyje svarstytus klausimus atsakė ji.
Paprašyta pakomentuoti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės išvadas, ji atsakė: „Mūsų klaidas tiria atskirai dar ir savivaldybės, jų vertinimų mes kol kas neturime, kai turėsime – galėsime pakomentuoti.“
J. Dabašinskienė pripažino, kad Garliavos situacijoje klaidų padarė visi, tačiau kol nėra visų institucijų išvadų, konkrečių klaidų komentuoti ji nepanoro.
A. Sysas: vargu, ar problema pajudės iš vietos
SRDK po ilgų svarstymų šiandien pagaliau priėmė išvadas dėl Vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus.
Komiteto narys Algirdas Sysas žurnalistams prisipažino, kad pats už šias išvadas nebalsavo, kadangi mano, jog jos nieko nepakeis.
„Prirašyta daug. Laibai reikšminga, bet vargu ar problema pajudės iš vietos. Teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas ir šitas dokumentas parodo tą neveiksnumą, kuris yra šiandien valstybėje valdant šiai Vyriausybei“, – tvirtino jis.
Pasak Seimo nario, už vaiko teisių apsaugos sritį atsakinga yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau bandoma vaiko teisių apsaugos specialistus savivaldybėje ar vaiko teisių apsaugos kontrolierę paversti atpirkimo ožiais.
„Šios nuostatos ir toliau bus neįgyvendintos, nes nusiųs Seimui, Vyriausybei, atskiroms ministerijoms, jos padės į stalčių ir vėl kalbėsime apie kitus dalykus“, – svarstė A. Sysas.
Paklaustas, ar šios E. Žiobienei nepalankios išvados gali būti pretekstu ją atleisti, komiteto narys pripažino, kad jomis metamas didelis akmuo į vaiko teisių apsaugos kontrolierės daržą.
„Jos veiksmai buvo pasyvūs, bet, mano galva, ji vykdė tai, kas parašyta įstatyme, o įstatymus priima Seimas, tai mes tada pirmiausiai turėtume keisti įstatymus, suteikti jai kitokias funkcijas ir tada reikalauti“, – sakė jis.
„Kaip žmogus ji galėjo galbūt nakvoti prie tvoros Garliavoje ir rūpintis, gal jos ten neįleistų, nes ji turi kitokią nuomonę, negu ten susirinkę žmonės, bet ji vykdė tai, ką įstatymų leidėjas parašė įstatyme“, – gynė E. Žiobienę A. Sysas.
Išvadose akcentuojamas nesusikalbėjimas tarp institucijų
Komiteto išvadose rašoma, kad darbo grupės sudarymui įtakos turėjo 2009 metų spalio 5 dienos „Kauno įvykiai“, kuomet buvo nužudyti asmenys, galimai susiję su mažametės tvirkinimo byla.
Čia pat skelbiama, kad siekiant bendro tikslo – vaiko intereso užtikrinimo – institucijų bendradarbiavimas nebuvo kokybiškas ir efektyvus, trūko jų veiksmų koordinavimo, nebuvo dialogo tarp atskirų institucijų. Institucijų bendradarbiavimui stigo komandinio darbo, bendros nuomonės ir atsakomybės, jų veikloje pasireiškė žinybiškumas.
„Tai iš dalies sąlygojo Kėdainių rajono teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai nevykdymą“, - pabrėžiama išvadose.
Komiteto manymu, tarpžinybinio bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje tobulinimui buvo teikiamas per mažas dėmesys.
„Kauno atveju pažymėtinas vangus kai kurių ministerijų bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ilgai trunkantis su vaiko gerove susijusių teisės aktų rengimas ir derinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, tai ypač būdinga Teisingumo ministerijai“, - rašoma išvadose.
Išvadose taip pat kalbama ir apie būtiną psichologų pareigybės įvedimą teismuose.
„Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo traumuojančio baudžiamojo proceso ir jo apklausos poveikio, tačiau paprastai būna apklausiamas ne kartą. Manytina, kad įsteigus 5 psichologų pareigybes apygardos teismuose,m turėtų būti užtikrinta, kad tokie psichologai nebūtų ribojami savo funkcijų atlikimu išimtai teisminio proceso metu, tačiau padėtų apklausti nepilnamečius asmenis, nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų <...>".
E. Žiobienės vaidmuo Garliavos įvykiuose išvadose įvertintas kaip pasyvus. „Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pozicija, šiuo rezonansą visuomenėje sukėlusiu Kauno atveju, ginant mergaitės teises ir teisėtus interesus, gana pasyvi“.
