Vakar, sausio 28-ąją, prie memorialo ties Klaipėda žuvusiems Raudonosios armijos kariams Skulptūrų parke buvo paminėtos 64-osios nacistinės Vokietijos kariuomenės pasitraukimo iš Klaipėdos metinės.
Klaipėdos išvadavimo dieną mini vis mažiau žmonių. Prie memorialo pagerbti žuvusiųjų atminimo šiemet susirinko jau tik vienetai Antrojo pasaulinio karo veteranų bei buvusių vokiečių belaisvių.
Žuvusiųjų prie Klaipėdos atminimą pagerbė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, generalinis Rusijos Federacijos konsulas Klaipėdoje Anatolij Kovaliov, Rusų aljanso partijos atstovai.
Visi, išskyrus miesto merą, prie memorialo žuvusiesiems kalbas sakė rusiškai. Kalbėtojai dėkojo Raudonosios armijos kariams, „kurių dėka Klaipėda šiandien yra tokia, kokia yra“.
Vokiečių belaisvių atstovas pareiškė priekaištus Lietuvos valstybei, kad ši paskelbė Klaipėdos diena sausio 15-ąją, tokiu būdu pareikšdama pagarbą sukilėliams, kurių dėka 1923-iaisiais Klaipėda buvo prijungta prie Lietuvos.
„Kodėl valstybė neprisimena 1939-ųjų tragedijos, kai vokiečiai be menkiausio pasipriešinimo vėl atėmė iš Lietuvos Klaipėdą? Kodėl Klaipėdos išvadavimas iš nacistinės Vokietijos 1945-ųjų sausio 28-ąją, kurio metu žuvo 5000 žmonių, nėra atmintina Lietuvos valstybės diena?“
Niekas iš kalbėtojų neužsiminė, kad po Klaipėdos išvadavimo prasidėjo pusę amžiaus trukusi sovietinė Lietuvos okupacija. Tačiau šiuos įvykius savotiškai susiejo Klaipėdos miesto savivaldybės Viešųjų ryšių tarnyba. Ji išplatino pranešimą, jog meras dalyvaus renginyje, skirtame paminėti Klaipėdos miesto išvadavimo nuo fašistinių okupantų metines, prie Tautos kančios paminklo S. Daukanto g. skverelyje. Prie pastarojo paminklo paprastai dedamos gėlės birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, kai atsimenamos Lietuvos okupacijos ir sovietinio genocido aukos.
