Šioje baudžiamojoje byloje buvo nuteisti du vyrai. Tačiau kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui parašė tik jis - Robertas Petrauskas, kuriam Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija paskyrė laisvės atėmimą devyneriems metams.
Tragedija atsitiko vėlią 2001 metų rugpjūčio tryliktosios naktį. Girti R. Petrauskas ir M. Sutkaitis Kauno geležinkelio stotyje susikibo su G. V. Dėl ko, šiandien ne tiek ir svarbu. Tačiau kai R. Petrauskas tuščiu alaus buteliu užtvojo G. V. į kaktą, vyriškis nukrito ant žemės. Ir tada jau vyrukai pradėjo jį atsakančiai auklėti. Vėliau teismo medikai nustatė, jog aukai į veidą ir galvą buvo suduota ne mažiau septynių smūgių. Negana to, R. Petrauskas ir M. Sutkaitis nukentėjusįjį pasičiupę apie 110 metrų vilko betonu, žvyru, geležinkelio bėgiais, žole, kol paliko gulėti aukštielninką krūmuose. Na o paskui atsitiko tai, ko vyrai, tikriausiai, nesitikėjo - kraujui patekus į kvėpavimo takus, G. V. mirė.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė.
Kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui R. Petrauskas prašė ankstesniųjų teismų sprendimus panaikinti ir jį, kaip visiškai nekaltą, išteisinti. Esą, nuteistas buvęs remiantis vien nenuosekliais bei prieštaringais M. Sutkaičio parodymais. Teismai neįvertinę, jog įvykio metu jis, R. Petrauskas, mušęsis su kitais asmenimis. Su G. V. mušęsis būtent M. Sutkaitis. Nesą taip pat įrodymų, jog R. Petrauskas smurtavęs prieš G. V. ir tempęs pastarojo kūną iki lavono radimo vietos, neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp jo veiksmų bei G. V. mirties. Įvykio vietoje nerasta stiklo šukių, todėl neįrodyta, kad jis, R. Petrauskas, trenkęs tuščiu buteliu mirusiajam į galvą. Jis nebuvęs parodytas atpažinti liudytojui Ž. V., kuris, kaip matyti iš bylos, turėjęs matyti jį įvykio vietoje. Nepaneigtos aplinkybės, jog vieną asmenų, su kuriuo mušėsi, jis vijęsis iki AB "Stumbras", o, grįžęs į įvykio vietą, ten nieko neradęs. Ekspertizių metu nerasti jokie jo ir mirusiojo kontaktą patvirtinantys įrodymai, netirtas gruntas ant jo įvykio metu avėtų batų, neįrodyta, kad G. V apskritai buvęs tempiamas. Todėl, neįvertinus šių aplinkybių, byloje likę abejonių dėl jo kaltės. Tuo tarpu, teismai visas abejones laikę kaltinančiais įrodymais ir tuo grindę sprendimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje konstatavo, jog tarp G. V. mirties ir abiejų nuteistųjų veiksmų yra priežastinis ryšys. Nuteistasis M. Sutkaitis iki teismo nuosekliai ir vienodai teigė, kad fizinį smurtą prieš nužudytąjį panaudojo abu su R. Petrausku, abu mušė G. V. į įvairias kūno vietas, po to vilko iki lavono radimo vietos. Teismas pagrįstai tikėjo šiais parodymais, nes juos patvirtino kiti įrodymai. M. Sutkaičio parodymai teisme bei R. Petrausko parodymai teismų sprendimuose įvertinti tinkamai.
R. Petrausko kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo nurodytos ir jo apeliaciniame skunde. Lietuvos apeliacinis teismas padarė teisingą išvadą, jog teiginiai dėl BPK pažeidimų yra deklaratyvūs ir pagrįstai juos atmetė. Visi šie teiginiai susiję su įrodymų bei faktinių aplinkybių nauju vertinimu, bet ne su bylos nagrinėjimu kasacine tvarka, todėl nesvarstyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nuteistojo Roberto Petrausko kasacinį skundą atmetė.
Alvidas JANCEVIČIUS
