Gamtos tyrimų centro mokslininkai socialiniame tinkle primena apie Baltijos jūros priekrantėje susidarančias protrūkio sroves. Tai, kaip teigiama, yra nematomas, bet itin pavojingas reiškinys.
Įspėja apie pavojų Baltijos jūroje
Lietuvoje gelbėtojams kasmet tenka gelbėti ne vieną poilsiautoją, patekusį į tokį srautą, pasaulyje šios srovės nusineša ne vieną gyvybę.
Gamtos tyrimų centro specialistai paaiškino, kada susidaro protrūkio srovės, kas tuo metu vyksta po vandeniu bei kokia situacija Lietuvos pajūryje, ar tokios srovės čia – dažnos.
„Protrūkio srovės Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje: nematomas, bet pavojingas reiškinys
Ar žinojote, kad net ir palyginti ramioje Baltijos jūroje gali susidaryti srovės, kurių greitis prilygsta ar net viršija olimpinio plaukiko greitį? Tai – protrūkio srovės: siauri ir stiprūs vandens srautai, nukreipti nuo kranto į jūrą.
Šios srovės ypač aktualios vasarą, kai pajūryje gausu poilsiautojų. Lietuvos pakrantėje gelbėtojams kasmet tenka padėti dešimtims į tokius srautus patekusių žmonių, o kai kuriose pasaulio vietose protrūkio srovės kasmet nusineša šimtus ar net tūkstančius gyvybių.
Kada jos susidaro?
Dažniausiai – esant vakarų krypties vėjams, kai bangos statmenai pasiekia krantą, o priekrantėje susiformuoja sėklių ragai ir įlankos (vadinamosios „duobės“).
Kas vyksta po vandeniu?
Skirtingas bangų lūžimo intensyvumas ties sėkliais sukuria vandens lygio skirtumus. Palei krantą susidariusios srovės susitinka įlankose ir čia suformuoja siaurą, stiprų srautą, išnešantį vandenį į jūrą.
Kaip tai tiriama?
Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkai kartu su Vilniaus universiteto tyrėjais naudoja specialius GPS plūdurus. Jie leidžia tiksliai stebėti srovių kryptis ir greitį realiomis sąlygomis.
Ką parodė tyrimai?
- Protrūkio srovės aptinkamos visame Lietuvos pajūryje
- Jų greitis gali siekti iki 1,6 m/s
- Net 73 % atvejų srovės sudaro uždaras cirkuliacijas (sūkurius), o ne tik neša tiesiai į jūrą
- Užfiksuota iki 19 sūkurių vienoje tyrimo vietoje
Šie rezultatai rodo, kad protrūkio srovės yra sudėtingesnės nei dažnai įsivaizduojama – jos ne tik „traukia į jūrą“, bet ir formuoja cirkuliacines sistemas.
Kodėl tai svarbu?
Šių srovių pažinimas leidžia geriau įvertinti pavojų ir padeda kurti veiksmingesnes saugumo bei gelbėjimosi rekomendacijas poilsiautojams.
Būkime budrūs ir pažinkime jūrą – tai svarbiausia saugaus poilsio dalis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Gamtos tyrimų centras.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
