Nedarbo lygis Alytuje, pasiekęs 17,7 procento (Lietuvoje 14,5 proc.) - neatspindi realios situacijos vietos darbo rinkoje. Taip teigianti Alytaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Juozapavičienė sako, kad įmonių neužsidarė, nebankrutavo, kovo mėnesį užregistruota daugiau laisvų darbo vietų, atitinkamai daugiau įdarbinta žmonių, tačiau bedarbių gausėja. Nuo balandžio 1- osios kasdieną registruojama vidutiniškai šimtas bedarbių, tai maždaug dvigubai daugiau nei anksčiau.
Didžiausios įtakos tam turi privalomojo sveikatos draudimo mokestis. Bedarbiui, užsiregistravusiam Darbo biržoje, suteikiamos socialinės garantijos. Viena jų yra nemokamas gydimas. Jei žmogus nedirba ir nėra registruotas Darbo biržoje, jam reikia kas mėnesį mokėti 72 litus. Pavyzdžiui, to nedarę asmenys už praėjusius metus valstybei įsiskolino po 864 litus. Tad visi, ieškodami išeities, ėmė registruotis. Dabar „prisirašiusiųjų“ Alytaus darbo biržoje yra 11, 3 tūkstančio.
„Pastarosios dienos visiškai iškreipė Alytaus bedarbio portretą. Pusė užsiregistravusių niekur nedirbę arba nedirbę du ir daugiau metų. Tai rodo, kad jie visai nebuvę darbo rinkoje”, - aiškina pavaduotoja. Anot jos, didžioji dalis besiregistruojančių - darbingi vyrai. Ateina ištisos šeimos, nemažai žmonių atvyksta iš kaimo - jie tvarkosi nedideliame natūriniame ūkelyje, tačiau neturi apyvartinių lėšų. Tokiems šimtas litų yra dideli pinigai. Registruojasi asocialių asmenų - jie vienas per kitą susižinojo, kad „reikia eiti į Darbo biržą”.
„Matyt, yra dalis žmonių, dirbusių nelegaliai. Tačiau prie tokių nepriskirčiau moterų - namų šeimininkių, kurių vyrai dirba, o jos augina vaikus“, - kalba D.Juozapavičienė. Jos teigimu, privalomasis sveikatos draudimo mokestis valstybei atsirūgs. Po šešių mėnesių beveik tiek pat žmonių, kiek suėjo į Darbo biržą, tiesiu taikymu eis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Jiems kas mėnesį valstybė skirs 315 litų socialinę paramą.
Pavaduotojos įsitikinimu, Darbo birža neturėtų būti ta institucija, kurioje žmonės registruojasi tik dėl sveikatos draudimo: „Mes turime padėti žmogui integruotis į darbo rinką: suteikti kvalifikaciją, permokyti, nusiųsti mokyti, įdarbinti, pasiųsti į viešuosius darbus. Šiandien sudėtinga tiems žmonėms ką nors siūlyti”.
D. Juozapavičienės nuomone, nedarbas Lietuvoje nepasieks daugelio ekonomistų prognozuotų 20 procentų. „Atvirai pasakius, nelabai matau, kur dar galima žengti atgal, - sako ji. - Dabar galima gauti tam tikrą paramą verslui - yra daug projektų. Be to, optimizmo kelia kai kurie skaičiai: jei pernai Alytuje daugiau įmonių užsidarė negu įsiregistravo, tai šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai atvirkštiniai. Be to, kas mėnesį registruojame dešimtadaliu daugiau laisvų darbo vietų.
Tai rodo aktyvėjančią darbo rinką“.
Šiemet daugiau kaip 600 žmonių planuojama pasiųsti dirbti iš Užimtumo fondo finansuojamų viešųjų darbų Alytaus miesto savivaldybėje. Jei prieš du tris metus tai padaryti buvo sudėtinga - viešieji darbai daugeliui atrodė neprestižiniai, tai dabar norinčių yra žymiai daugiau nei Darbo birža gali nusiųsti.
„Gal pasikeitė mąstymas, požiūris į darbą, pavažinėjome po Europą, pamatėme, kad galima dirbti „juodą“ darbą, iš to nesišaipoma“, - samprotauja D. Juozapavičienė. Ji dar pamini tikslinių grupių bedarbiams skirtus viešuosius darbus, finansuojamus iš kitų šaltinių. Lėšų tam gauta Alytaus darbo biržai parengus atitinkamus projektus.
Jurgis Mačys
