Labai ilga pasaka

Ko norėt. Žmonės susvetimėję. Mano kaimynė žiemą eidama takeliu paslydo. Skaudžiai krito ant rankos, niekaip atsikelt negali. Ir kaip tyčia niekas neina tuo taku. Po to žiūri ateina jauna moteris, sako padėkit, negaliu atsikelt, o ji sako nipanimaju ir nuėjo. Ta voliojasi toliau, nes labai slidu, po to pamatė ateinančius pagyvenusius žmones, tai tie padėjo atsikelt, iškvietė greitąją, ligoninėj sugipsavo ranką.

KIENO nurodymu Nepriklausomybės pradžioje (neprisimenu, kiek metų) greitoji atsisakydavo važiuoti, ir nevažiuodavo. Ir ne tik tokiais atvejais, kai kažkas nepažįstamas gatvėje guli, bet ir į namus (ypač pas seną žmogų!) tiesiai šviesiai atsisakydavo. Ir taip užaugo kartos, nemokytos to mokykloje ir viešose vietose pavyzdžio nemačiusios - pulti padėti bėdos ištiktam. O juk fizinio lavinimo pamokos - puiki proga ir pagalbos būdų, ir mandagumo pamokyti. Pvz., kaip teisingai, saugiai ir GALANTIŠKAI prasilenkti ant šaligatvio ar kitur su priešpriešiais ateinančiais.

Man irgi teko kviesti greitąją pagalbą Pilaitėje, kai stotelėje ant suoliuko iš pat ryto gulėjo jaunuolis ir nereagavo į mano žodžius. Klausiau greitosios pagalbos gydytojos nurodymų jį pajudinti, bet jis irgi nereagavo. Greitoji atvažiavo greitai, vaikinuką jie išsivežė. Bet esmė tame, kad žmonės tokie abejingi, beširdžiai galima sakyti. Jų daug: vieni išlipo iš autobusų, kiti įlipo, bet niekam nerūpėjo jauno žmogaus gyvybė! Kodėl taip yra mūsų mažoje šalyje? Tik vienetai, kurie suteikia pagalbą. O kitas atvejis: ant žolės šalia šaligatvio gulintis vidutinio amžiaus vyras. Sustojau šalia jo viena. Eina pro šalį vyresnio amžiaus žmogus. Aš jam sakau, gal kviesti greitąją reikia, o jis atsako, žmogaus pasirinkimas, kur jis nori , ten guli.

Taip mirė mano tėvuko geras draugas.Tiesiog žmogus suklupo gatvėje ir niekas neiškvietė greitosios pagalbos.Infarktas ir žmogus mirė.

Buvom prie jūros . Krante jūroje iki kelių buvo įbridusi moteris vyresnio amžiaus jau iš tolo atrodė apie 70-80 metų Apkūnoka eina bet krypuodama kaip ir dauguma senyvo amžiaus žmonių . Mes prigulėme pagal kopą nes palei jūrą jau buvo prigulę žmonių . Nežinau kodėl bet akimis ją sekėm kaip mažą vaiką lyg nujaučiant, kad kažkas bus. Staiga banga ją parbloškia ant kelių ji griūna, o matyt jei keliai sunkiai lankstosi ji nebegali atsikelt . Ties krantu buvo daug jaunų vyrų , moterų pagal pajūrį einančių bet niekas nekreipė dėmesio ar abejingai žiūrėjo į šitą vaizdą. Mes supratome kad laukt nebegalima ir bėgte nuo kopos mes dvi moterys pasileidom iki jūros. Pliažas šventojoje platus tai yra nemažas atstumas nulėkt ir dar apibėgant gulinčius . Pastatėm ant kojų springstančią persigandusią moterį kuriai iš išgąsčio panašu jau buvo bloga. Buvo apėmusi svetima gėda dėl šalia besivoliojančių jaunų tvirtų vyrų ir moterų kurie buvo vos per žingsnį nuo nelaimės ištikto žmogaus ir nepajudino nei piršto . Kitą kartą gal tai bus jų pačių artimas žmogus ir niekas nepadės ar apie tai nereikia pagalvot . Tai žiaurumas kitaip nepavadinčiau .

Bėda ta, kad stotyje jų gulinčių pilna ir kasdien.

Reikia džiaugtis, kad atsiranda dar tokių žmonių, kurie nepalieka bėdoje papuolusio žmogaus ir stengiasi kiek leidžia galimybes , pagelbėti.

Daug rašlevos,o mažai naudos.Galėjo trumpai parašyti.Gerai,kad žmogus buvo išgelbėtas.Kam skleis visai Lietuvai?Sekmės jum gyvenime.

Deja jau senai nestebina žmonių abejingumas,blogiausia,kad abejingi toliau sėja savo nusikalstamąabejingumą(nebijau pavartoti šitą žodį)-jų vaikai ar anūkai bus tokie pat,nes jie neturės pavyzdžio ir bus tokie pat kaip jie.Čia turėtu mokykla išugdyti nesavanaudžius ir neabejingus ir pilietiškus žmones.ų