Peticijos autorius, nors neatskleidė savo tapatybės, peticijos tekste rašo, jog Lietuvos teismai privalo įvertinti galimus prezidentės padarytus nusikaltimus jos kadencijos metu.
Reikalauja teisingumo
„Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas ir Lietuvos Respublikos Seimas turi įvertinti galimus nusikaltimu padarytos LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės jos kadencijos metu. Turi būti analizuota ar nepažeistas LR Korupcijos Prevencijos Įstatymas, LR Prezidento Įstatymas, LR Nacionalinio Saugumo Pagrindų Įstatymas, taip pat ar nepažeminta LR Konstitucija ir ar nesulaužyta LR Prezidento Priesaika.
Turi būti įvertinti galimi Prezidentės Dalios Grybauskaitės ryšiai su E.Masiuliu, kompanija "MG Baltic", R.Kurliaskiu. Taip pat turi būti įvertintas galimas spaudimas žurnalistams ir Seimo nariams“, - rašoma peticijos tekste (kalba netaisyta).
Straipsnio rašymo metu po peticija jau buvo pasirašę 289 asmenys, nemaža dalis jų – į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ar Skandinavijos šalis emigravę tautiečiai.
Pasirašydami po peticija, tautiečiai gali palikti komentarą, kodėl palaiko iniciatyvą. Vieni prezidentę kaltina dėl „bankų aferos“, „šokiu su tautos nuodytojais verslininkais“, kiti rašo, jog „prezidentė turi būti teisiama pagal Konstituciją“.
Raginimas iš parlamentarų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Valerijus Simulikas savo „Facebook“ paskyroje ragino pasirašyti po peticija, sakydamas: „Kviečiu visus drąsius laisvus žmones išsakyti poziciją. „Grietinėlė“ niekada to neleis.
Tiesa, pats V. Simulikas tikina, jog peticijos autorius ne jis.
„Nebus jokių komentarų. Tai ne aš padariau. Aš frakcijoje buvau ir būsiu už tai, kad tie laiškai, kur buvo susirašinėjimas, būtų išsiaiškinta, ar tai teisybė, autentiški“, - tv3.lt kalbėjo V. Simulikas.
Nusikaltimo neįžvelgia
Tačiau konservatorius, buvęs teisėjas ir advokatas Stasys Šedbaras prezidentės veiksmuose neįžvelgia jokio nusikaltimo ir mano, kad apkaltai pagrindo nėra.
„Aš visiškai puikiai suprantu, ar tai yra valstybės vadovas, kuris teikia projektą, ar kandidatūrą, ar įstatymo projektą, manau, turi teisę ir gal net pareigą kontaktuoti su pagrindinių frakcijų atstovais. Aiškėja, kad taip ir buvo. Negi XXI a. amžiuje elektroninis susirašinėjimas yra kažkoks stebuklas ar neįmanomas dalykas? Kažkam atvažiavusiam iš XX a. „kolchozo“ gal ir yra stebuklas, aš juokauju, bet čia nematau jokios problemos“, - tv3.lt kalbėjo S. Šedbaras.
Tiesa, parlamentaras pažymi, kad politinės korupcijos bylos politizavimas gali teigiamai atsiliepti joje figūruojančiam E. Masiuliui.
„Jeigu norima daryti vieną dalyką – ištraukti iš viso konteksto susirašinėjimą su E. Masiuliu – tai jis tikrai yra susijęs su byla ir tikrai tai gali būti didelio projekto dalis bandyti ištraukti E. Masiulį per Europos žmogaus teisių teismą nuo atsakomybės. Nes tokios blogos patirties, kai buvo leptelta kažkas politikų apie bylą, jau esame turėję. Tai šitoje vietoje, jeigu kažkokia komisija ar komitetas pradės gilintis į tą sritį, tai tikrai gali būti panaudota prieš tą bylą“, - pastebėjo S. Šedbaras.
Nutekino susirašinėjimą
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią prieš kurį laiką „Lietuvos rytas“ paviešino D. Grybauskaitės ir E. Masiulio susirašinėjimo ištraukas.
Daugiausia diskusijų sulaukė ištrauka iš 2015 metų gruodžio mėnesio laiško, kai D. Grybauskaitė E. Masiuliui rašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį, ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
Apkalta – procesas, kurio metu aukščiausi šalies pareigūnai (prezidentas, Seimo narys, Konstitucinio, Aukščiausiojo ar Apeliacijos teisėjai ar pirmininkai) gali būti nušalinami nuo užimamų pareigų. Už nušalinimą apkaltos būdu turi balsuoti ne mažiau nei 3/5 visų Seimo narių.
