Prieš keletą dienų redakcija gavo Alekso Pavlovo vardu pasirašytą laišką, raginantį peržiūrėti bei pasmerkti kelias lietuviškas internetines svetaines, kuriose "puolimas prieš Lietuvos partizanus tęsiasi".
Laiškas – trumputis, bet konkretus ir kategoriškas. Štai jame išguldytos mintys:
"Prieš gerus du mėnesius gavau elektroniniu paštu nuorodą, kuri mane nuvedė į lietuvių kalba rašomą internetinį portalą, kuriame šlovinamas marksizmas, komunizmas. Bet tai dar ne viskas.
Šiame portale yra nuoroda į puslapį, kuriame kgb - istiniu stiliumi šmeižiami Lietuvos partizanai, jų rėmėjai ir visa Lietuvių Tautos Laisvės kova. Šiame internetiniame portale mūsų partizanai vadinami ne kaip kitaip, o visais sovietinės propagandos sukurtais epitetais. Atkartojamos kgb – istinės legendos ir mitai apie pokarį.
Šių svetainių adresai : http://lithuania.left.ru/category/literatura/ ir http://www.pokaris.info/.
Beje, šios svetainės "išpuoštos" sovietine (kiek suprantu, jau uždrausta simbolika). Nejaugi lietuviškas internetas yra visiškai nekontroliuojamas, ar į tai nebekreipia dėmesio tie, kam priklauso prižiūrėti interneto platybes? Ir, kas įdomiausia, šie portalai veikia jau ne pirmas mėnuo".
Taip savo laiške rašė A.Pavlovu prisistatęs žmogus. Atradęs laisvą valandėlę atsiverčiau nurodytas internetines svetaines. A.Pavlovu prisistatęs žmogus daug kur buvo teisus. Tose svetainėse deklaruojamos mintys, idėjos, versijos prieštarauja, drįstu manyti, daugumos Lietuvos gyventojų nuostatoms. Tačiau liūdniausia ne tai, kad jose abejojama dalykais, kurie daugumai iš mūsų yra šventi, iškentėti, gyvybiškai svarbūs.
Liūdniausia, kad tos svetainės parengtos gana profesionaliai, išradingai, įdomiai. Atmetus visus ideologinius prieštaravimus dėl požiūrio į pokario kovas, Antrąjį pasaulinį karą, "kolchozus" ar Rusijos – Gruzijos konfliktą, minėtos internetinės svetainės pritraukia potencialaus skaitytojo dėmesį. Palyginkime jas su kai kurių mūsų visuomeninių, patriotinių, tautinių organizacijų administruojamomis internetinėmis svetainėmis, laikraštukais, žurnalais. Būsime priversti pripažinti: anoji pusė moka sukurti intrigą, patraukliai pateikti rašinį, tegul ir su akivaizdžia demagogijos, šmeižto, nutylėjimų doze.
O mūsiškės patriotinės žiniasklaidos priemonės, na kad ir "Piliečių santalka" ar "Sąjūdis" (rašančios tiesą), dažnusyk labai valdiškos, šaltos, perkrautos niekam neįdomiais pareiškimais, tiesmukiškais, primityviais organizacijų vadovų pasisakymais, nenuoširdžiais sveikinimais valstybinių ir tautinių švenčių progomis.
Atsiverti jas ir čia pat prapuola noras toliau skaityti. Juolab nebelieka troškimo dar sykį atsiversti patriotų redaguojamus bei prižiūrimus puslapius. Beje, nepritariu pono A.Pavlovo raginimui uždaryti anas nepatriotines internetines svetaines. Čia būtini, reikalingi visai kiti vaistai. Drausdami mes nieko nelaimėsime. Draudžiamas vaisius – visuomet saldesnis, visuomet labiau trokštamas.
Tokiais atvejais tėra viena išeitis: dirbkime taip, kad mūsų patriotinės internetinės svetainės būtų kur kas įdomesnės, patrauklesnės, informuotesnės už anuos, lietuviams nepriimtinus, internetinius portalus. O jei nesugebame sukurti nieko labiau įsimenančio, jei nesugebame sudominti jaunimo, turėkime drąsos prisipažinti: esame patriotai nevykėliai.
Gintaras Visockas
