„Viso pasaulio oro linijų pripažįstamas sertfikuojančias labarotorijas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kanados transporto ministerijos labarotorija yra viena iš jų. Mes džiaugiamės, kad galų gale mums pavyko įrodyti mūsų antiledodaros skysčio aukščiausią kokybę. Tačiau prieš sulaukiant šios autoritetingos mokslo įstaigos verdikto mums teko stipriai pakovoti už tai, kad mūsų produktas būtų visų pirma sąžiningai testuojamas, o bandymų rezultatai išliktų objektyvūs“, - komentuoja „Baltic Ground Services“ vadovas Saulius Batavičius.
Kai kiekviena snaigė virsti katastrofa
Netgi nežymus apledėjimas kelia grėsmę orlaivio aerodinaminėms savybėms. Esant kad ir menkiausiam orlaivio paviršiaus apledėjimui pilotai rizikuoja prarasti gebėjimą tinkamai valdyti lėktuvą ir skrydis gali baigtis katastrofa. Siekiant iki minimumo sumažinti riziką, kiekvienas lėktuvas prieš skrydį yra apdorojamas specialiais cheminiais skysčiais, kurie eliminuoja jau susiformavusį paviršinį ledą bei apsaugo nuo naujo ledo sluoksnio formavimosi.
Dauguma rinkoje siūlomų antiledodaros skysčių sukurti naudojant naftos pagrindu pagamintą monopropilenglikolį. Vien tik per pastaruosius tris metus naftos kainos pakilo daugiau nei 40%. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos kurui sudaro apie trečdalį visų oro linijų kasmetinių išlaidų, rinkoje jaučiamas natūralus poreikis palengva mažinti industrijos priklausomybę nuo vis brangstančių naftos produktų. Vienas iš būdų palengvinti orlaivius aptarnaujančioms įmonėms ir oro vežėjams tenkančią finansinę naštą – pereiti prie hibridinių antiledodaros skysčių, kurių sudėtyje būtų ženkliai sumažintas įprastų glikolių kiekis.
Lietuvos taikomieji mokslai vis dėlto egzistuoja
Pasaulyje jau anksčiau mėginta sukurti panašių produktų, tačiau nei vieno ankstesnio bandymo negalima laikyti itin sėkmingu. Viena to priežasčių – kuriant panašaus tipo produktus lig šiol gamintojai aklai pasitikėdavo jau kartą sukurtais sprendimais. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos aviacijos specialistai nusprendė patys imtis iniciatyvos ir sukurti visiškai naują antiledodaros formulę.
Tačiau, pasak „Defrosol ADF“ projekto vadovo Dr. Arvydo Stončiaus, kurti naują skystį teko nuo nulio, t.y. elementariausios teorijos. Nepaisant to, kad Lietuvoje jau yra sukaupta nemažai funkcinių skysčių gamybos patirties, nei vienas iš gamintojų dar nebuvo pateikęs antiledodaros produkto aviacijos rinkai. Be to, Lietuvoje eksperimentinė bazė yra ganėtinai ribota.
Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai yra sudėtingi dar ir todėl, kad panašaus pobūdžio skysčiai niekada nėra kuriami kokio nors vieno komponento pagrindu. Tai – sudėtingi mišiniai, ir kiekviena iš jų sudedamųjų dalių ne tik atitinka tam tikrą skysčio savybę, bet ir įtakoja kitas.
Tarptautinių kartelių „ranka“ – ilgai siekianti
Pasaulyje gausu skirtingų kompanijų-gamintojų, veikiančių aviaciniame antiledodaros sektoriuje. Tačiau vos keletas iš jų kontroliuoja didesnę rinkos dalį. Įdomu tai, kad vien tik Britanijos gamintojas „Kilfrost“ užima beveik 60% visos rinkos Europoje.
Todėl lietuvių, savo kailiu ne kartą pajutusių tam tikrų monopolistinių rinkos dalyvių spaudimą, nė kiek nenustebino tai, kad pasirodžius naujam produktui Vilniaus oro uoste besibazuojanti aviacinė įmonė iš karto sulaukė išorinių bandymų sutrukdyti sėkmingą naujojo skysčio debiutą rinkoje.
Būtent sertifikavimo etape Lietuvos įmonė susidūrė su vienu iš didžiausių iššūkių. Vienos iš sertifikuojančių laboratorijų bandymuose kai kurie skysčio parametrai buvo nustatyti žymiai blogesni, negu atliekant tuos pačius bandymus gamintojo laboratorijoje. Nepaisant pakartotinių bandymų tiek sertifikuojančioje įstaigoje, tiek įmonės mokslinėje bazėje, rezultatai vis tiek žymiai skyrėsi vienas nuo kito.
„Be to, mus labai spaudė laikas, nes negavę reikiamų sertifikatų mes paprasčiausiai nebūtume suspėję pristatyti produkto artėjančio žiemos sezono laikotarpiu. Neliktų nieko kita kaip laukti kitų metų. Laimei, mums pavyko surasti kitą nepriklausomą tarptautinį mokslo institutą, kuris, po intensyvių bandymų serijos, galų gale patvirtino aukštesnes “Defrosol ADF” užšalimo savybes“, - teigė projekto vadovas Dr. A. Stončius.
Inovacijų viename sektoriuje įtaka visai pramonei
„Aš džiaugiuosi, jog dar viena Lietuvos įmonė sugebėjo pristatyti aukšto konkurencingumo produktą, sukurtą ne pagal kurią nors užsienio tiekėjų pasiūlytą receptūrą, o visus ingredientus parenkant ir suderinant savo jėgomis“, - teigia Dr. Svajus Asadauskas, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas.
„Lietuvos mokslininkai dar kartą įrodė, kad teoriniai apskaičiavimai ir fundamentalūs bandymai gali virsti ne tik taikomaisiais tyrimais, bet ir komerciniu produktu. Ir tam nebūtina jokia papildoma parama iš valstybinių fondų ar institucijų. Šiandienos Lietuvos verslo įmonės tikrai turi potencialą pačios kurti ir vystyti inovacijas“, - pasidžiaugė „Baltic Ground Services“ vadovas Saulius Batavičius.
Pasak Dr. Svajaus Asadausko, glicerolio pagrindu sukurti ekologiniai produktai turėtų atnešti apčiuopiamą naudą ir biodyzelino gamykloms Lietuvoje. Šalyje per pastaruosius 10 metų atsidarė nemažai gamyklų, iš aliejaus gaminančių riebalų rūgščių metilo esterius (RRME). S. Asadausko teigimu, iš aliejaus gaunama apie 10% glicerolio ir 90% RRME. Todėl besiplečiant ekologinių produktų pramonei glicerolio paklausa Lietuvoje pagerintų ir RRME gamintojų veiklos perspektyvas.
